Esame nuolat stebimi ir prižiūrimi. Internetas mums padeda rasti tai, ko ieškome, o jam tai daryti padeda algoritmai – jie geba prognozuoti, kokios informacijos mes ieškosime, ką pirksime, kokios muzikos klausysimės, ką skaitysime ir ką žiūrėsime. Jie prognozuoja net ir tai, su kuo mes norėtume susitikinėti ir su kuo susituokti.
Užuot ištraukusi mus iš mūsų komforto zonos, skaitmeninė revoliucija – priešingai – įkniaubia mus į nedidelį, tačiau mus tenkinantį ir mums patogų pasaulėlį ir atima iš mūsų daugybę galimybių ieškoti originalių sprendimų.
Tiesa, visas algoritmų įžvalgumas pagrįstas tuo, ką mes mėgome ir rinkomės praeityje.
Algoritmai kaip tramdomieji marškiniai
Sukurta stebėtinai daug algoritmų, tačiau jų paskirtis – ne tik padidinti mūsų domėjimąsi vienu ar kitu dalyku, bet ir užtikrinti, kad mes kuo mažiau pastebėtume tai, kas nauja, nepažįstama ir nepatirta. Kad mes kuo mažiau dėmesio skirtume tiems dalykams, kurie yra mokymosi, supratimo ir inovacijų varomoji jėga. Užuot ištraukusi mus iš mūsų komforto zonos, skaitmeninė revoliucija – priešingai – įkniaubia mus į nedidelį, tačiau mus tenkinantį ir mums patogų pasaulėlį ir atima iš mūsų daugybę galimybių ieškoti originalių sprendimų, elgtis spontaniškai ir tobulėti.
Svarbiausia – mums tai patinka. Pasak autoriaus, taip yra todėl, kad į „Amazon“ mes einame pirkti to, ką mums pasiūlys pirkti algoritmai. Taip pat dėl to, kad mes skaitome tas naujienas, kurios patvirtina tai, kuo mes ir taip jau tikime. Ir dar todėl, kad mes pasikliaujame net pažinčių portalais, manydami, kad jie geriau nei mes patys parinks mums porą.
Gyvenimas algoritmais valdomuose tramdomuosiuose marškiniuose turi savų padarinių, ir tie padariniai ne tokie jau nesvarbūs. Už tokį gyvenimą sumokame savo intelektu ir socialiniais įgūdžiais.
Gyvename skirtingose to paties pasaulio versijose
S. Finkelsteinas siūlo prisiminti neseniai vykusius JAV prezidento rinkimus. Ryškus politinis poliškumas dar labiau paaštrėjo ir tapo dar akivaizdesnis po to, kai žmonių polinkis ieškoti jų įsitikinimus ir intuiciją patvirtinančių įrodymų įsisuko į nesibaigiantį uždarą ciklą. Pasidarė aišku, kad amerikiečiai gyvena skirtingose tos pačios Amerikos versijose.
Už tokį gyvenimą sumokame savo intelektu ir socialiniais įgūdžiais.
Žmonės įjunksta informaciją priimti tik iš tam tikrų šaltinių, girdėti tik tam tikro pobūdžio komentarus.
Tai, kaip žmonės vertina tas pačias aktualijas, ilgainiui labai išsiskiria. Skirtingų pažiūrų ir skirtingos patirties žmonės dėl mus „globojančių“ algoritmų įtakos tas pačias aplinkybes ima matyti visiškai priešingai.
Pasaulėžiūros ribotumo problema iš buitinio lygmens persikelia ir į verslo bei lyderystės sritis. Tyrimais jau ne kartą įrodyta, kad atvira pasaulėžiūra ne tik sustiprina gerovės pojūtį, bet ir skatina priimti išmintingesnius sprendimus. Būtent iš tokios pasaulėžiūros žmonių išaugo įtakingiausi verslo lyderiai, savo verslo sėkmę ir klestėjimą užsitikrinę požiūrio lankstumu ir kūrybiškumu tiek valdymo, tiek verslo praktikos lygmenyje.
Norint nepražiopsoti naujų galimybių ir jas tinkamai išnaudoti, būtina suprasti verslo procesų „iš viršaus į apačią“ (angl. top-down) ir „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) svarbą. Nors tokie „iš viršaus į apačią“ procesai kaip, pavyzdžiui, rėmimasis ankstesne patirtimi, neabejotinai yra svarbūs, retkarčiais jie gali žmogų apakinti taip, kad jis nepastebės svarbių atitinkamoje aplinkoje susidariusių naujų aplinkybių, o procesai „iš apačios į viršų“, pavyzdžiui, pastangos pastebėti aplinkoje vykstančius pokyčius nepaisant turimos patirties, – priešingai – leidžia žmogui pamatyti tai, kas netikėta, ir tuo pasinaudoti, taip galimai užbėgant konkurentams už akių.
Kaip peržengti komforto zonos ribas?
Autoriaus teigimu, galimybė atsiriboti nuo mus persekiojančių algoritmų ir apsaugoti savo pasaulėžiūrą bei mąstymą nuo praeities pasirinkimais paremtos įtakos vis dėlto yra. Ir ja pasinaudoti nėra taip jau sunku. Tam, kad galėtume praplėsti savo suvokimo ribas ir atverti protą naujovėms tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, pernelyg didelių pastangų neprireiks.
Jei esate viršininkas, lyderystės ekspertas jums rekomenduoja pradėti nuo darbuotojų atrankos. Pasirinkdami netipinius kandidatus, tokius, kurie mąsto kitaip nei dauguma komandos narių, jūs turėsite daugiau galimybių išgirsti kitokią nuomonę ir priimti naujoviškus sprendimus, generuoti originalias idėjas. Algoritmai skenuoja gyvenimo aprašymus, ieškodami juose tam tikrų raktažodžių ar frazių, tačiau S.Finkelsteinas siūlo juos perskaityti arba reikiamų raktažodžių juose ieškoti patiems. Dar geriau, pasak jo, gabių darbuotojų ieškoti visur, kur tik įmanoma, ne tik gyvenimo aprašymuose.
Siekiant, kad kūrybiškumo atmosfera įsivyrautų ilgam, reikėtų atsiverti pokyčiams. Konstruoti organizaciją ar komandą S.Finkelsteinas rekomenduoja ne pagal konkrečią formulę, o vadovaujantis tam tikrais principais, kviečiant darbuotojus siūlyti naujus, tuos principus atitinkančius, tačiau galbūt visiškai priešingus tiems principams, kurių buvo laikomasi iki šiol, požiūrius į darbą.
Taip pat labai svarbu būti sąžiningam sau ir atsakyti į klausimą, ar įprastas laisvę varžantis elgesys iš tiesų yra jums priimtinas. Gali būti, kad užsigeisite sąmoningai pasirinkti sprendimą, neatitinkantį jūsų iki tol taikytų standartų. Dar gali būti, kad taip norėsite elgtis nuolat.
Kai kitą kartą eisite pietauti, tyčia pasirinkite tokią virtuvę, kurios mėginti nė neplanavote. Pasižiūrėkite tokio žanro filmą, kokio niekada nežiūrėjote. Nueikite į biblioteką. Skirkite laiko pokalbiui su žmogumi visai ne iš savo rato. Paprašykite jo parekomenduoti, kur pavalgyti, kokį filmą pažiūrėti, kokią knygą perskaityti.
Yra ir svetainių bei programėlių, kurios gali padėti žengti šį žingsnį. Pavyzdžiui, svetainėje procon.org pateikiami įvairiapusiški argumentai įvairiais kontroversiškais klausimais, o naudojantis programėle „Earbits“ galima atrasti naujus muzikos atlikėjus – joje siūloma rinktis ne pagal tai, kas jau klausyta ar pamėgta, o pagal žanrus.
Atsiverti naujovėms tikriausiai nebus labai paprasta, tačiau autorius siūlo mąstyti taip: šiais laikais, kai algoritmai ir dirbtinis intelektas vis geriau atpažįsta ir prognozuoja mūsų reikmes, taip susiaurindami mūsų dėmesio lauką, mūsų gebėjimas prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų gali turėti didžiulę reikšmę mūsų savivertei ir vertei – tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Nėra abejonės, kad investuoti į tai – verta.
