Kuo čia dėtos karvės?
Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas, diazoto oksidas ir metanas. Pastarasis tarp visų ŠESD užima 14 proc.
2021 m. paskelbtame Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pasauliniame metano vertinime nurodoma, kad šį dešimtmetį žmogaus sukeltą metano kiekį galima sumažinti iki 45 proc. Toks sumažinimas leistų iki 2045 m. išvengti beveik 0,3 °C visuotinio atšilimo ir atitiktų Paryžiaus klimato susitarime numatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 ˚C.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad, sumažinus metano kiekį jau minėtais 45 proc., būtų išvengta 260 tūkst. ankstyvų mirčių, 775 tūkst. su astma susijusių apsilankymų ligoninėse, 73 mlrd. darbo valandų, prarastų dėl per didelio karščio ir 25 mln. tonų derliaus nuostolių per metus.
Metanas taip pat yra pagrindinės dujos, atsakingos už neigiamą gyvulininkystės poveikį klimato kaitai.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos profesoriaus Rolando Bleizgio, metanas dėl gyvulių (daugiausia mėsinių ir pieninių) mūsų atmosferoje atsiranda dviem būdais: 86 proc. išgaruoja atrajojančių gyvūnų pašarų virškinimo procesų metu, o 14 proc. – iš mėšlo.
Tai kelia susirūpinimą, nes metano dujos yra atsakingos už maždaug 30 proc. atšilimo nuo priešindustrinių laikų. Gera žinia ta, kad, skirtingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka šimtus metų, metanas pradeda greitai skaidytis, o didžioji jo dalis išnyksta po dešimtmečio. Tai reiškia, kad, sumažinus metano išmetimą dabar, artimiausiu metu sumažėtų ir globalinio atšilimo tempas.
O kaip Lietuvoje?
Pagal 2021 metų ataskaitą, 2019 metais Lietuvoje į atmosferą pateko 20,356 mln. tonų ŠESD (skaičiuojant CO2 ekv.). Žemės ūkio sektoriuje šių dujų išmetimas sudarė beveik 20,8 proc. viso jų kiekio. O pačiame žemės sektoriuje gyvulininkystė sudarė mažiau nei pusę – vos 9,3 proc. ŠESD.
Skirstant pagal dujas – didžiausią poveikį klimato kaitai daro anglies dioksidas. Konkrečiai Lietuvoje 2019 metais jis sudarė net 68,4 proc. visų šalies ŠESD, o metanas – 14,5 proc.
Kaip pasakojo R.Bleizgys, daugiausia metano išsiskiria laikant galvijus (apie 95 proc.), iš kurių laikant karves pienui – 54,9 proc., o mėsinius galvijus – 40,1 proc. Laikant kiaules metano emisija sudarė 1,2 proc., arklius – 0,4 proc., avis ir ožkas – 3,1 proc. nuo bendros metano emisijos iš gyvulių virškinimo procesų.
Nekaltinkit karvutės
Skaičių daug, bet ką jie reiškia? Ar norėdami sumažinti atšilimą nuo žemės paviršiaus turėtume nušluoti visus gyvulius, o „Big Mac“ mėsainių kepsnelius pakeisti į apkeptą tofu?
Tikrai ne.
„Dažnai gyvulininkystė per daug kaltinama dėl klimato kaitos. Kartais taip norime karvutę nuteisti už taršą, nes analizuojamos tik metano dujos, kurių gyvulininkystėje išsiskiria išties daug. Tačiau taip neteisinga, nes bendroje ŠESD statistikoje metano dujos sudaro tik 14 proc. (iš jų gyvulininkystėje tik 8 proc.), o daugiausia – anglies dioksidas, kurio gyvulininkystėje išskiriama mažai“, – komentavo R.Bleizgys.
Dažnai gyvulininkystė per daug kaltinama dėl klimato kaitos.
Tiesa, Lietuvoje pastaraisiais metais gyvulininkystėje išsiskiriančių dujų kiekis mažėja bendroje emisijoje, taip pat mažėja ir žemės ūkyje. Daugiausia tai lemia mažėjantis gyvulių skaičius, kuris, anot profesoriaus, yra „labai bloga tendencija“.
„Oro taršą reikia mažinti taikant technologines priemones, o ne mažinant gyvulių skaičių“, – 15min komentavo mokslininkas.
Tokiam požiūriui pritaria ir VU klimatologas, doc. dr. Justas Kažys. Jo teigimu, klimato kaitos kontekste dėmesį vertėtų kreipti ne į pačius gyvulius, o į jų auginimo ir išlaikymo procesą.
„Svarbu ne pati mėsa ar gyvulys, o tai, kiek reikia įvairių resursų – žemės ploto, vandens – kol užauginame kilogramą mėsos. Dėl ganyklų plotų kertami miškai, naikinamos pievos, o tai mažina anglies dioksido sugėrimo bei bioįvairovės išlikimo galimybes“, – pasakojo J.Kažys.
Kad būtų lengviau suprasti gyvulininkystės mastą, „Our world in data“ duomenimis, 2019 m. pusė pasaulio gyvenamosios žemės buvo naudojama žemės ūkiui, o daugiau nei trys ketvirtadaliai šios žemės naudojama gyvulininkystei.
Nuo šio tūkstantmečio pradžios pasaulyje kasmet išnyksta apie 5 mln. hektarų miškų. Beveik visas šis procesas vyksta tropikuose, o 41 proc. medžių kirtimo atvejų yra susijęs su galvijų mėsos gamyba
Ateities ūkis
Žinoma, vienas iš paprastesnių sprendimo būdų – valgyti mažiau mėsos. Tačiau tai dar ne viskas.
Paklaustas, kokių priemonių vertėtų imtis sprendžiant metano problemą, J.Kažys atsakė vienu žodžiu – bioūkis.
Apie ūkio modernizavimą pasakojo ir R.Bleizgys. Jo teigimu, labai svarbu sudaryti geras laikymo sąlygas gyvuliams ir gauti iš jų kuo didesnį produktyvumą: „Pavyzdžiui, karvių produktyvumą padidinus 2 kartus, metano emisija 1000 kg pieno pagaminti sumažėja 30–35 proc.“
Taip pat labai svarbu tinkamai tvarkyti mėšlą, iš kurio itin efektyvu gaminti biodujas.
„Gaminant biodujas iš mėšlo surenkamos sklindančios metano dujos ir gaminama energija. Šioje technologijoje taikoma uždara mėšlo tvarkymo sistema. Todėl ne tik surenkamas metanas, bet ir gerokai sumažėja išmetamas amoniako kiekis“, – komentavo profesorius.
Kitas svarbus aspektas – tai elektros energijos vartojimo mažinimas fermose. R.Bleizgio teigimu, karvidžių buitines patalpas bei vandenį galima šildyti ne elektra, bet panaudojant pieno šilumą. Tiesa, Lietuvoje jau senokai vadovaujamasi šia strategija.
„Mūsų šalies ūkiai jau turi tai, kas yra moderniausio pasaulyje“, – teigė R.Bleizgys.
Mokslininkas taip pat pastebi, kad gyvulininkystės perspektyvos Lietuvoje yra itin geros: „Yra visos prielaidos gyvulininkystės intensyvinimui, visos galimybės kurti tvarius ūkius, kuriuose diegiamos modernios ir aplinkai draugiškos technologijos. Taip pat klimatas Lietuvoje yra labai palankus galvijams auginti, galima statyti ir pigius, lengvų konstrukcijų tvartus. Atrodo, turime visko, ko reikia gyvulininkystės plėtrai.“
„Sunku mums pripažinti, bet labiausia mums trūksta tik žinių ir aukšto lygio specialistų, kurie padėtų kurti tokius ūkius“, – 15min įžvalgomis dalijosi R.Bleizgys.
