Naujame tyrime mokslininkai praneša, kad kai kuriuose uolienų milteliuose, kuriuos „Curiosity“ surinko per daugelį metų, yra organinių medžiagų, kuriose gausu anglies, o pastaroji Žemėje siejama su gyvybe.
Tačiau Marsas labai skiriasi nuo mūsų pasaulio ir daugelis marsietiškų procesų tebėra paslaptingi. Todėl dar per anksti spręsti, kas sukūrė intriguojančias chemines medžiagas, rašoma „Space“.
„Marse randame dalykų, kurie yra viliojančiai įdomūs, tačiau tikrai reikėtų daugiau įrodymų, kad galėtume teigti, jog identifikavome gyvybę“, – NASA pareiškime teigė Paulas Mahaffy, kuris 2021 m. gruodį dirbo „Curiosity“ mėginių analizės Marse (SAM) chemijos laboratorijos vyriausiuoju tyrėju.
Beveik dešimtmetį trukusi mėginių analizė
2012 m. rugpjūtį „Curiosity“ nusileido Marso 154 km Geilo krateryje, vykdydamas misiją, kurios tikslas – nustatyti, ar šioje vietovėje kada nors galėjo egzistuoti mikrobinė gyvybė. Roverio komanda netrukus nustatė, kad prieš milijardus metų Geilo kraterio dugnas buvo potencialiai tinkama aplinka gyvybei atsirasti, mat ten būta ežerų ir upelių sistemos.
Naujajame tyrime komanda išnagrinėjo dvi dešimtis miltelių pavidalo uolienų mėginių, kuriuos „Curiosity“ savo smūginiu grąžtu surinko įvairiose vietose nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. liepos mėn.
Mokslininkai nustatė, kad beveik pusė šių mėginių buvo praturtinti anglies-12 izotopu, palyginti su ankstesniais Marso meteoritų ir Marso atmosferos matavimais.
Šie daug anglies-12 turintys mėginiai paimti iš penkių skirtingų Geilo kraterio vietų, kurių paviršiai buvo itin gerai išsilaikę.
Žemėje organizmai medžiagų apykaitos procesams dažniausiai naudoja anglies-12, todėl šio izotopo praturtėjimas senovinių uolienų mėginiuose paprastai aiškinamas kaip biotinės chemijos požymis.
Tačiau anglies ciklai Marse nėra pakankamai gerai ištirti, kad būtų galima daryti panašias prielaidas apie Raudonosios planetos radinius, sakė tyrimo grupės nariai.
Keli galimi paaiškinimai
Tyrėjai pateikė tris galimus intriguojančio anglies pėdsako paaiškinimus. Pirmasis yra susijęs su Marso mikrobais, gaminančiais metaną, kurie, sąveikaudami su Raudonosios planetos ore esančia ultravioletine (UV) šviesa, virto sudėtingesnėmis organinėmis molekulėmis.
Šie didesni organiniai junginiai nukrito atgal į žemę ir pateko į uolienas, iš kurių „Curiosity“ ėmė mėginius, rašo „Space“.
Tačiau panašios reakcijos, vykstančios su UV šviesa ir nebiologiniu anglies dioksidu – bene gausiausiomis Marso atmosferos dujomis, taip pat galėjo sukelti tokį rezultatą. Taip pat gali būti, kad Saulės sistema dreifavo pro milžinišką molekulinį debesį, kuriame gausu anglies-12, sakė tyrėjai.
Komanda tikisi su „Curiosity“ pravažiuoti pro kitą metano pliūpsnį ir nustatyti anglies-12 kiekį jame, toliau tyrinėdama šių organinių medžiagų kilmę. Tačiau tam prireiktų daug sėkmės, nes mokslininkai negali nuspėti, kada ir kur tokie pliūpsniai pasirodys.
Daugiau naudingų duomenų gali pateikti ir kitas marsaeigis – NASA robotas „Perseverance“, kuris 2021 m. vasarį nusileido kitame Raudonosios planetos krateryje. „Perseverance“ medžioja senovinės Marso gyvybės požymius ir renka dešimtis mėginių, kurie bus grąžinti į Žemę analizei.
