NASA vadovas šį atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės.
Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis.
Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų. Šios degios dujos Žemėje dažnai susidaro yrant organinei medžiagai.
Mokslininkai Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėjo išorinį Veneros debesų sluoksnį maždaug 60 km virš paviršiaus.
Žurnale „Nature Astronomy“ komanda pabrėžė, jog fosfino buvimas dar neįrodo, kad Veneroje esama gyvybės.
Tačiau turint galvoje, kad Veneros debesys yra labai rūgštūs ir greit sunaikina fosfiną, tyrimas parodo, kad kažkas ten vis sukuria šios medžiagos.
Norėdami tai paaiškinti mokslininkai sukūrė kelis modelius ir padarė išvadą, kad jų tyrimas pateikia įrodymų „dėl anomalių ir nepaaiškintų cheminių“ reiškinių Veneroje.
Pagrindinė tyrimo autorė Jane Greaves iš Kardifo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos naujienų agentūrai AFP sakė, kad vien fosfino buvimas neįrodo gyvybės mums artimoje planetoje.
„Nemanau, kad galime taip sakyti: net jei kokioje nors planetoje yra daug fosforo, joje gali nebūti kokių nors kitų gyvybei svarbių dalykų, kokio nors kito elemento, arba sąlygos gali būti per karštos, per sausos“, – sakė ji.
J.Greaves pridūrė, jog tai pirmas kartas, kai kokioje nors Žemės grupės planetoje, išskyrus Žemę, buvo rasta fosfino.
Fosfino atradimą Veneroje gyrė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as, kuris tviteryje parašė: „Laikas suteikti prioritetą Venerai.“
„Gyvybė Veneroje? Fosfino, anaerobinės biologijos šalutinio produkto, atradimas yra kol kas reikšmingiausias įvykis kaupiant argumentus dėl gyvybės už Žemės ribų“, – rašė jis.