Autonominis transportas
Mes dažnai kalbame apie autonominius automobilius, kurie jau visai greitai važinės gatvėmis tarp neidealiai priparkuotų automobilių, išmaniųjų telefonų zombių ir iš tėvų priežiūros ištrūkusių dviratininkų. Jie atpažins net dalinai sniegu padengtus kelio ženklus, supras ir remontuojamo kelio vingius, vengs duobių, supras besikeičiančių oro sąlygų daromą įtaką sukibimui. Tačiau tuo pat metu, kai kalbame apie autonominius automobilius, autonominių traukinių neturime.
Ir tai atrodo keista – juk traukinys rieda bėgiais ir tokie klausimai kaip dviratininkai, prasta kelio danga ir ženklai jam nėra aktualūs. Traukinio maršrutą galima planuoti labai tiksliai, numatant vietas, kur jam reikės sustoti, kur – sulėtinti, o kur panaudoti garsinį signalą. Tai net neatrodo tokia sudėtinga sistema, tačiau autonominių traukinių, neskaitant kelių oro uostų vienbėgių ir kelių miestų metro, nėra.
Tiesa, jau tuoj bus – Hamburgo šiaurėje greitai turėtų pasirodyti keturi autonominiai traukiniai. Tai – 60 milijonų eurų vertės projekto dalis. Juo DB siekia atnaujinti savo traukinių parką taip, kad jis būtų draugiškesnis aplinkai, saugesnis ir patogesnis keleiviams.
Kodėl traukiniai nebuvo autonominiai anksčiau? Na, iš esmės tai buvo procedūrų ir taisyklių klausimas. Mašinisto pareigos, galima sakyti, yra iškaltos granite ir jas pamiršti bus labai sunku. Tiesą sakant, ir naujieji DB traukiniai važinės su žmogumi, kai tik juose bus keleivių – jo darbas bus prižiūrėti mašinos darbą. Be keleivių traukinys galės važiuoti ir vienas.
Autonominis traukinys turi daug privalumų. Žinoma, jo išlaikymo ir eksploatacijos kaštai yra žymiai mažesni. Antra, jis turėtų būti punktualesnis ir efektyviau naudoti energiją. Šalia to egzistuoja ir galimybė optimizuoti traukinių eismą, nes autonominiai traukiniai važiuos daug tiksliau.
