Harvardo universiteto mokslininkai mano, kad fizinis aktyvumas yra raktas į sveiką žmogaus senėjimą. Jų manymu, fizinis aktyvumas atima energiją iš žalingų procesų ir paskiria ją naudingiems. Pavyzdžiui, metabolizmo reguliavimui. Fizinis aktyvumas ir vyresniame amžiuje saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto ir net kai kurių vėžio rūšių.
Kodėl mokslininkai taip mano? Dauguma beždžionių gamtoje nesulaukia ir 40 metų amžiaus. Tiesą sakant, dauguma moteriškos lyties primatų neišgyvena net menopauzės laikotarpio. Tačiau priešingai nei mano daugelis, laukinės beždžionės nėra labai aktyvios. Dauguma žmonių yra aktyvesni už daugumą beždžionių, nes mes nuolat kur nors einame.
Mokslininkai mano, kad žmogus evoliucijos eigoje išsivystė būti fiziškai aktyvesniu ir gyventi ilgiau. Šie du žmogaus biologijos bruožai, mokslininkų manymu, išsivystė kartu ir yra neatskiriami.
Medžiotojai ir rinkėjai per dieną juda po maždaug 135 minutes. Tai – labai daug fizinio aktyvumo – šių pirmykščių bendruomenių nariai juda 6-10 kartų daugiau nei mes. Daug jų miršta nuo ligų, nes moderni medicina jiems nėra prieinama. Tačiau tie, kurie sulaukia lytinės brandos, įprastai gyvena po maždaug 7 dešimtmečius. Ir ilgiau lieka sveiki.
Dėl to mokslininkai mano, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis raktas į sveiką senėjimą. Duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas atima energiją iš potencialiai žalingų procesų. Pavyzdžiui, riebalų kaupimo. Ta energija tuomet paskiriama naudingiems procesams – pavyzdžiui, uždegimų stabdymui ir raumenų remontui. Be to, mankštinantis gerėja kraujotaka, organizmas išskiria antioksidantus, gerėja nuotaika.
Nors jauni žmonės įprastai yra fiziškai aktyvūs, vyresni dažnai įleidžia šaknis į sofas, ypač jei turi sąnarių problemų. Mokslininkai pataria išlaikyti santykinai aukštą fizinio aktyvumo lygį – sportuoti naudinga visiems, bet ypač tiems, kurie nori atbaidyti senatvines problemas
