Dabar keli mokslininkai nusprendė pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar tai gali būti ateivių laivų variklių darbas. Ir jų tyrimo rezultatai mažų mažiausiai stebina.
Istorijos apie ateivius jau visiems lenda per gerkles. Kiekvienas NASA vaizdo įrašuose pastebėtas taškas ar nelaiminga kosminė šiukšlė yra laikoma nežemiškos civilizacijos pėdsakais. Jas NSO entuziastai iškart apipina konspiracijos teorijomis, kurių racionalūs mokslininkų argumentai niekaip negali įveikti – jie, žinia, irgi iš karto paskelbiami konspiracijos dalyviais. Tačiau yra vienas fenomenas, kuris ne vieną tikrą astronomą verčia kilstelti antakį.
Staigūs radijo bangų pliūpsniai (fast radio burst) kartais pastebimi tolimame kosmose – už milijardų šviesmečių. Didelis atstumas šių labai ryškių pliūpsnių atidžiai patyrinėti neleidžia, tačiau mokslininkai bent jau teoriškai svarsto įvairias galimybes, kas galėtų juos sukelti. Kadangi šie pliūpsniai yra labai ryškūs, buvo manoma, kad juos sukelti gali, pavyzdžiui, juodųjų skylių susidūrimas. Tačiau įvairios kompiuterinės simuliacijos niekaip neparodo to, ką mokslininkai aprašo savo hipotezėse. Kai kurios jų yra labai sudėtingos ir yra susijusios su tamsiosios materijos trūkiais ar juodųjų skylių sprogimais.
Tokių pliūpsnių užfiksuota nėra daug – vos apie 20. Tačiau jų įrodymai yra neginčijami – tai nėra technikos klaida. Pirmasis užfiksuotas vos prieš 10 metų ir iš karto sukėlė šiokią tokią audrą astronomijos pasaulyje.
Ar staigius radijo bangų pliūpsnius gali sukelti ateivių kosminiai laivai?
Dabar Manasvi Lingamas ir Avi Loebas, Harvardo universiteto mokslininkai, nusprendė patikrinti vieną versiją, kuri seniai knibžda jų galvose – ar staigius radijo bangų pliūpsnius gali sukelti ateivių kosminiai laivai?
Idėja maždaug tokia – ateivių laivas naudotų šiuos pliūpsnius dideliam greičiui pasiekti. Mokslininkai nusprendė apskaičiuoti, ar tokia technologija yra įmanoma. Jų skaičiavimai parodė, kad tai iš tiesų veiktų. Saulės (realiai, kitos žvaigždės, panašios į Saulę) energija varomas siųstuvas galėtų kurti tokio ryškumo pliūpsnius ir efektyviai stumtų kosminį laivą į priekį. Tai gali būti kosminio laivo paliekami pėdsakai.
Mokslininkai taip pat patyrinėjo technologinius tokio erdvėlaivio veikimo aspektus. Pasirodo, didžiulė sukuriama energija neišlydytų tokio pažangaus variklio, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau jis turėtų būti aušinamas skysčiu. Tokia technologija žmonijai kol kas yra nepasiekiama ir greitu metu nieko panašaus Žemėje ar jos apylinkėse neišvysime. Ne tik todėl, kad technologija yra labai sudėtinga, bet ir todėl, kad Saulės elementas turėtų būti bent dvigubai didesnis už Žemę.
Mokslininkai apskaičiavo, kad pliūpsnius kuriantis erdvėlaivis galėtų sverti net milijoną tonų ir vis tiek išvystytų didžiulį greitį.
Bet kitoms protingoms gyvybės formoms tai gali būti ne kliūtis – visatoje yra ir kur kas didesnių žvaigždžių už mūsiškę. Mokslininkai apskaičiavo, kad pliūpsnius kuriantis erdvėlaivis galėtų sverti net milijoną tonų ir vis tiek išvystytų didžiulį greitį. Jam palaikyti galėtų būti naudojamos šviesos energiją (fotonus) naudojančios burės, todėl toks erdvėlaivis per kosminę erdvę galėtų keliauti didžiulius atstumus. Ir, žinoma, nešti protingą gyvybę.
Tai negi mokslininkai teigia, kad staigius ir labai ryškius radijo bangų pliūpsnius sukelia kosminiai ateivių laivai? Na, pagal jų skaičiavimus, tai įmanoma ir iš Žemės atrodytų būtent taip, kaip ir atrodo. O geresnio paaiškinimo nėra.
Tačiau jie nebando nieko įrodyti – kol nėra geresnių, patikimesnių įrodymų, tai tik viena iš keleto versijų. Tai šiek tiek primena istoriją, kaip hadronų srautų greitintuvas netyčia įrodė, kad vaiduokliai neegzistuoja – kol kas tik pasvarstymai, o štai rimti tyrimai bent jau šiuo metu nėra įmanomi.
