Toks yra šiandienos vaizdas. Tačiau ateityje jis gali radikaliai pasikeisti: nanorobotai galės talkinti imuninei sistemai ir, vos patekę į kraujotaką, atitaisyti organizmui padarytą žalą. Tą prognozavo dar žinomas futurologas Ray'us Kurzweilis, iškėlęs idėją, kad žmogaus gyvenimą galima pailginti, o su senatve – kovoti.
Gali pasirodyti, kad tai labiau tinkama mokslinės fantastikos knygoms, kuriose žmogaus kūnas sujungiamas su robotais, kad kūnui būtų lengviau, kol galų gale tas žmogus palengva sunyksta ir išnyksta, tačiau tokia mokslinė fantastika yra ir tikras lūkestis daugeliui mokslininkų grupių, kurių siekis yra pailginti gyvenimą. Tik skirtumas tas, kad tikrieji mokslininkai gyvenimą tikisi pailginti modifikuodami genus su mintimi, kad senatvė yra pagydoma liga, o mirtį galima atidėti, nors ji ilgainiui vis vien yra neišvengiama.
Ši tema gvildenama ir „Business Insider“ straipsnyje, kuriame apžvelgiami vieno iš kontroversiškiausiai vertinamų šių laikų biologų – George'o Churcho – darbai.
G.Churchas yra vienas iš tų mokslininkų, kurių gyvenimo tikslas yra išgydyti senatvės poveikį organizmui. Mat savo tyrimais jis siekia „nuo nulio“ sukurti sintetinę DNR, įskaitant visą žmogaus genetinį kodą, skiriantį jį nuo visų kitų gyvųjų organizmų, taip pat – taip modifikuoti kiaulių genus, kad jų organus būtų galima saugiai persodinti į žmogaus kūną.
Harvardo universitete dirbantis biologas G.Churchas yra padaręs ne vieną svarbų mokslinį atradimą. Skirtingai nei Charlesas Darwinas, parodęs, kad rūšys evoliucionuoja, G.Churchas nori evoliucijos procesą kilstelėti į kitą lygį ir gyvųjų organizmų genetinį kodą įterpti naujų genų, o ne laukti, kol tie genai savaime išsivystys.
Taikydamas genų inžinerijos metodus G.Churchas kiaulių organizmuose vienu metu pakeitė net 62 genus, siekdamas, kad kiaulių organus būtų saugu be jokių komplikacijų persodinti žmonėms.
Futuristiškos vizijos biologą sudomino dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, kai jis suvokė, jog ateitis priklausys robotams ir protingiems kompiuteriams. Būtent tada jis nusprendė imtis mokslinės veiklos ir bandyti įgyvendinti bent dalį tos futuristinės vizijos.
1978 metais G.Churchas, tuo metu dar Djuko universiteto studentas, prisidėjo prie trimatės RNR grandinės struktūros nustatymo, o devintame dešimtmetyje prisidėjo prie DNR sekų nustatymo technologijos kūrimo. Jo pavardė įrašyta tarp šimtų mokslinių straipsnių autorių.
Nors mokslinė bendruomenė nėra linkusi pritarti spermatozoidų, kiaušialąsčių ir ankstyvos vystymosi stadijos embrionų DNR keitimui, galinčiam paveikti ateities kartas, G.Churchas tokią idėją vertina kaip genialią, kadangi šitokiu būdu galima ištisas ateities šeimas apsaugoti nuo paveldimų ligų. Pavyzdžiui, nuo tokių, kaip neurodegeneracinė Huntingtono liga, kuri nėra pagydoma.
2005 metais mokslininkas inicijavo Asmens genomo projektą. Projekto vykdytojai kvietė savanorius pateikti savo genetinę medžiagą, kad būtų nustatyta jų genų seka, o visa projekto vykdymo metu surinkta informacija būtų viešai prieinama visiems tuo besidomintiems mokslininkams. Taip pat būtų padidintas atradimų, atliktų šios informacijos pagrindu, prieinamumas visuomenei.
G.Churcho laboratorijoje vystomos potencialūs genų terapijos metodai, galintys apgręžti senėjimo procesą – juos ištobulinus būtų galima išspręsti daugybę žmonijos problemų, kurios nuo neatmenamų laikų yra neišvengiamos.
G.Churchas tikisi „nuo nulio“ sukurti visą žmogaus genomą – maždaug trijų milijardų genetinių „raidžių“ grandinę. Ir šis procesas turėtų būti lengvesnis nei gyvų asmenų genų modifikavimas naudojant, pavyzdžiui, CRISPR metodą. Tokiu būdu ilgainiui būtų galima išvystyti ir vėžiui atsparaus žmogaus genomą.
G.Churchas taip pat įsitikinęs, kad netrukus bus sukurti tokie mobilūs DNR sekų sudarymo aparatai, kurie bus prieinami kiekvienam. Įsivaizduokite: kas nors šalia jūsų nusičiaudi, o jūs iš kišenės išsitraukiate tokį aparatą, nuskenuojate savo aplinką ir sužinote, kokius virusus į aplinką paskleidė kaimynas. Ir tada taip pat žinote, ar galima į tokį čiaudėjimą nekreipti dėmesio, ar reikėtų bent rankas nusiplauti, o galbūt reikia skubiai lėkti į artimiausios ligoninės priimamąjį skyrių.
Biologas yra ir kelių bendrovių bendraįkūrėjis – jis dalyvavo kuriant po vieną kompaniją kasmet nuo 2005 metų ir ketina savo įmonių sąrašą tęsti ir ateityje. Mokslininkas įsitikinęs, jog vien patento nepakanka: išradimas turi būti nuolat vystomas, o tam, kad jis teiktų naudą žmonijai, jam būtina pakankama finansinė parama.
Nors ir savo išvaizda, ir svajonėmis barzdotas G.Churchas labiau primena Kalėdų senelį nei tipinį biologą, jo revoliucinės idėjos gali pakeisti dabartinį gyvenimo suvokimą.