Beveik 100 proc. Lietuvos geriamojo vandens gaunama iš požeminių sluoksnių, taigi Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti tokiu švariu ir kokybišku vandeniu. Šis faktas tampa dar svarbesnis žinant, kad kai kuriose pasaulio vietose švarus vanduo sunkiai prieinamas arba stipriai užterštas, o kai kur jau kyla konfliktų dėl vandens išteklių.
„Lietuvoje požeminis vanduo kaupiasi požeminiuose sluoksniuose, susiformavusiuose per tūkstantmečius. Geografinė padėtis, klimato sąlygos ir geologinė sąranga lėmė palankias sąlygas formuotis švariam požeminiam vandeniui. Vis dėlto šis išteklius nėra begalinis, todėl būtina jį saugoti“, – atkreipia dėmesį Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.
Beje, mokslininkai nustatė, kad seniausias Europoje požeminis vanduo slūgso Lietuvoje, 1100 m gylyje, ir jo amžius yra 1 milijonas 157 tūkstančiai metų.
O ar galite įsivaizduoti vandenį, kuris žemės gelmėse buvo įkalintas milijardus metų ir niekada nesiekė paviršiaus? Vienas įspūdingiausių atradimų – beveik pustrečio kilometro gylyje Kanadoje, Ontarijo provincijoje aptiktas vanduo, kurio amžius siekia apie 2 milijardus metų. Šis uolienose įkalintas vanduo yra seniausias iki šiol atrastas vanduo Žemėje. Vanduo per visą šį laiką neprasiskverbė į paviršių ir išlaikė savo cheminę sudėtį.
Paleovanduo, dar vadinamas senoviniu vandeniu, yra unikalus gamtos reiškinys, kai vanduo milijonus ar net milijardus metų išbūna izoliuotas po žeme. Jis gali būti užsikonservavęs uolienose ar ledynuose (pavyzdžiui, toks yra Vostoko ežeras Antarktidoje).
Įdomu tai, kad požeminio vandens judėjimas vyksta itin lėtai – neretai vos vieną metrą per metus. Kodėl? Nes vandeniui tenka keliauti per tankias uolienas ir jų mikroplyšius bei poras. Dėl šios priežasties vanduo lieka izoliuotas milijonus metų ir išlaiko unikalią savo sudėtį, o jį atradę mokslininkai gauna retą galimybę pažvelgti į tolimąją Žemės praeitį.
Todėl kitą kartą, kai įsipilsite stiklinę vandens, prisiminkite – jūs geriate vieną seniausių gamtos turtų.
