Tiesa, būtina atkreipti į keletą detalių, susijusių su šiuo tyrimu. Pirma – jis dar nėra recenzuotas kitų mikrobiologijos ir statistikos ekspertų bei nėra oficialiai publikuotas mokslo leidiniuose, nors yra pateiktas žurnalui „Clinical Infectious Diseases“. Antra – tyrimas buvo atliekamas su žiurkėnais.
Jeigu recenzentai teigiamai įvertins tyrimo autorių darbą, jis turėtų padėti medicinos profesionalams ir įstatymų leidėjams aiškiau argumentuoti būtinybę reikalauti ir toliau viešumoje dėvėti kaukes.
„Mūsų atradimai pasauliui ir visuomenei parodo, kad kaukių dėvėjimo efektyvumas siekiant stabdyti koronaviruso pandemiją yra milžiniškas“, – sakė vyriausiasis Honkongo universiteto biologas dr. Yuenas Kwok-Yungas, 2003 metais prisidėjęs prie SARS viruso atradimo.
Šių mokslininkų tyrimas yra svarbus dėl to, kad kelis pastaruosius mėnesius medikų ir politikų, kurie užsiima karantino sąlygų apibrėžimu, bendruomenėje tvyro sumaištis ir nežinia, susijusi su kaukėmis. Kaukių efektyvumu ne ligoninių aplinkoje suabejojo ir Pasaulio sveikatos organizacija. Daugelio valstybių vyriausybės – įskaitant JAV ir JK – ragino piliečius nenaudoti kaukių ir neapsunkinti jų tiekimo medicinos profesionalams, bet vėliau savo nuomonę pakeitė ir pradėjo raginti kaukes dėvėti visuotinai.
Tyrime, kurį Honkongo mokslininkai vadina „pirmuoju tokio tipo darbu“, buvo panaudoti dviejuose narvuose apgyvendinti žiurkėnai: viena grupė buvo apkrėsta COVID-19, kitoje grupėje buvo sveiki žiurkėnai. Mokslininkai taikė tris skirtingus eksperimento scenarijus: kuomet chirurginėmis kaukėmis buvo apsaugotas narvas su užkrėstais žiurkėnais, kuomet buvo apsaugotas sveikų žiurkėnų narvas ir kuomet tarp narvų nebuvo jokio kaukių barjero. Oro srautų mainymąsi tarp šių dviejų narvų užtikrino ventiliatorius.
Kuomet kaukės apskritai nebuvo naudojamos, po savaitės virusu užsikrėtė lygiai du trečdaliai sveikųjų žiurkėnų. Kai kito eksperimento metu užkrėstųjų žiurkėnų narvas buvo apsaugotas chirurginėmis kaukėmis, per savaitę užsikrėtė tik 16,7 proc. sveikų žiurkėnų. Kaukėmis apsaugojus sveikųjų žiurkėnų narvą užsikrėtimo lygis išaugo iki 33 procentų.
Be to, žiurkėnų, kurie užsikrėtė nepaisant kaukių teikiamos apsaugos, organizmuose viruso kūnelių buvo mažiau nei žiurkėnuose, kurie niekaip nebuvo apsaugoti.
„Mūsų eksperimentas su žiurkėnais labai aiškiai parodė, kad jei užkrėsti žiurkėnai arba žmonės – ypač tokie, kuriems nepasireiškia jokie simptomai – užsidėtų kaukes, jie apsaugotų kitus žmones. Tai yra stipriausia mūsų tyrimo išvada“, – sakė dr. Y.Kwok-Yungas.
Žiurkėnai tyrimo vykdymui buvo pasirinkti dėl to, kad jų receptoriai, prie kurių jungiasi virusas SARS-CoV-2, yra labai panašūs į žmonių.
„Kol kas saugių ir efektyvių vakcinų prieš šį virusą neturime. Tad mums belieka tik praktiški apsisaugojimo nuo viruso plitimo būdai – laikytis atstumo tarp žmonių arba dėvėti kaukes“, – aiškino tyrimo vadovas.
