Tuo, kad amerikiečiai taiko sankcijas „Huawei“, tam tikra prasme galima ir pasidžiaugti – sukantis iš padėties ir nenorint visiškai uždaryti savo „kromelio“, kuriame, jei jau sąžiningai, nebeliko dėmesio vertų išmaniųjų telefonų, kurie anksčiau buvo pagrindinė „Huawei“ asortimento dalis, Lietuvą pradėjo pasiekti platesnis to paties gamintojo produktų spektras. Kaip, antai, nešiojamieji kompiuteriai, kuriuos anksčiau teko matyti tik tarptautinėse parodose, bet ne lietuviškų parduotuvių lentynose.
Apie politinį bei prekybinį kontekstą daugiau nesiplėsime – neketinu vertinti, ar „Huawei“ yra kinų šnipai, užsimetę verslininkų skraistę, ar gera įmonė, kuri nukentėjo nuo nedorų politinių žaidimų. Vertinsiu tik jų naujojo kompiuterio vartojimo patirtį.
O kompiuteris „MateBook X Pro“ yra iš tiesų neprastas daiktas, kurį gamintojas pozicionuoja kaip skirtą „jauniems profesionalams, kuriems svarbi ir išvaizda, ir mobilumas“. Nuo savęs galiu pridėti – ir privatumas.
Bandymams gautas sidabrinės spalvos kompiuterio modelis su „Intel Core i7-10510U“ procesoriumi, „nVidia MX250“ vaizdo plokšte, 16 GB darbinės atminties ir 1 TB SSD tipo nuolatinės atminties. Monitoriaus įstrižainė – 13,9 colio.
Iš charakteristikų akivaizdu, kad įrenginys nėra skirtas pliekti pačius kiečiausius žaidimus, bet nesitikint pačios aukščiausios raiškos ar milžiniško kadrų per sekundę kiekio galima ir su juo supliekti ką nors įdomiau, nei šachmatai ar kortų dėlionės. Na, tikriausiai rasite vis dar aktualių ir įdomių dešimties metų senumo žaidimų ar šviežesnių „indie“ projektų.
Kompiuteris netiks ir trimačio modeliavimo užduotims, kurios reikalauja dar našesnių vaizdo plokščių, bet tai yra savaime suprantama ir grafikos profesionalai bet kokiu atveju žinos, kad tai nėra įrankis jiems.
Na, bet vadybininkams, programuotojams, rašytojams, vaizdo turinio montuotojams, fotografams ir daugybei kitų profesijų atstovų – sąrašą čia galima būtų plėsti bemaž be galo – nusivilti tikrai nebus dėl ko.
Taigi, pradėkime nuo korpuso. Įvertinus ekrano įstrižainę, kompiuteris yra labai kompaktiškas – jo ekranas yra beveik berėmis, tad nenaudingo ploto tikrai nėra daug, o kompiuteris yra vos vos didesnis už A4 formato lapą: 304 x 217 mm. Storis – taip pat gana mažas, iki 15 mm. Svoris – 1,33 kg.
Kadangi ekranas berėmis, ekrano „atlape“ neliko vietos vaizdo kamerai: gamintojas ją paslėpė klaviatūroje, tarp F6 ir F7 mygtukų, Paspaudžiate – kamera išvažiuoja. Paspaudžiate dar kartą – kamera pasislepia. Atrodo, kad kito kompiuterio su tokia kameros įtaisymo vieta nėra. Ir tai yra puiki žinia žmonėms kurie labai rūpinasi savo privatumu bei baiminasi, kad juos gali filmuoti kokie nors programišiai.
Iš privatumo pusės – fantastiškas sprendimas. Bet galbūt ne toks fantastiškas, kuomet kalbama apie tos kameros naudojimą vaizdo pokalbiams: kai kamera būna įtaisyta virš ekrano, pakeisti jos matymo kampą būna labai paprasta – tiesiog paverčiate ekraną ir galite į kokį nors virtualų darbo susirinkimą keliauti kad ir iš baisiausiai sukuisto kambario – kamera matys tik jūsų veidą ir namų lubas. Čia gi atsiras apribojimų: kameros pakreipimo kampo koreguoti negalėsite, ir jau ką ji matys, tą matys. Be to, jei standartinėje padėtyje, kai liemuo ištiestas, o kompiuteris yra alkūnių aukštyje, bandysite prisilenkti prie kompiuterio taip, kad būtumėte arčiau nei per pusmetrį nuo ekrano – geriausiu atveju matysis jūsų pagurklis. Bandymų metu paaiškėjo, kad optimalus veido atstumas iki kameros yra tarp pusmetrio ir metro. Be to, kamera filmuoja iš apačios – tie, kurie „nefotogeniškai atrodo iš apačios“ turėtų tai žinoti. Ir dar vienas dalykas: jeigu padėsite rankas ant klaviatūros, jos užims labai didelę filmuojamo vaizdo dalį.
Kameros raiška – vos 1 MP (HD, 1280 x 720 taškų). Šiais laikais, kai vaizdo konferencijos ir balso skambučiai tapo daugybės žmonių kasdienio darbo dalimi, lyg ir mažokai, bet peržvelgus kitus šiuolaikinius kompiuterius buvo ganėtinai sunku surasti didesnės raiškos integruotų kamerų, tad vargu ar tą nedidelę raišką ir ganėtinai grūdėtą vaizdą galima vadinti dideliu trūkumu.
Korpuso apačioje, šoninėse briaunose, maždaug tarp vidurio ir priekio, įtaisytos dvi „žiaunos“ – oro įtraukimo angos. Oro išpūtimo kanalas yra paslėptas už ekrano lanksto – tai yra ganėtinai elegantiškas sprendimas, dėl kurio kompiuteris pakankamai patraukliai atrodo ir iš apačios.
Na, o kadangi kopijuojama „Apple“ nešiojamųjų kompiuterių mada, „Huawei“ iš savo gaminio pašalino praktiškai visas šonines jungtis – paliko tik 3,5 mm audio jungtį ir dvi „Type C USB“ jungtis kairėje briaunoje (viena iš jų – krovikliui) ir vieną pilno dydžio USB jungtį dešinėje pusėje. Bet, skirtingai nei „Apple“, standartinėje įrenginio pakuotėje „Huawei“ prideda ir specialų adapterį su tokia jungčių įvairove, kuri iš lyg ir turėtų patenkinti visus poreikius: per „Type C USB“ jungiamas adapteris pasiūlys dar vieną tokią pačią „Type C USB“ jungtį, vieną įprasto dydžio USB jungtį, vieną HDMI jungtį ir vieną VGA jungtį.
Type C USB“ jungtys nėra pažymėtos kaip palaikančios „Thunderbolt 3“, bet panašu, kad tai tėra kažkoks licencijavimo ar sertifikavimo klausimas – jos tikrai palaiko didelę, iki 40 GB/s siekiančią duomenų perdavimo spartą.
Pats kompiuterio ekranas yra... žavingas. Gana sunku surasti kitokį žodį. Šiuolaikiška LTPS matrica išgauna neįtikėtino sodrumo spalvas ir yra milžiniškos raiškos – 3000 x 2000 taškų. Pirmas šio kompiuterio įsijungimas iškart prikaustė prie netflikso, kur puoliau žiūrėti įvairius kulinarinius šou - ne dėl jų turinio, o ieškodamas ryškiausių, gražiausių spalvų. Nors ir nesveika. Nuo tokių vaizdų vėliau svoris auga.
Galima beveik neabejojant teigti, kad šis ekranas yra pagrindinis „Huawei“ kompiuterio privalumas ir labai rimta priežastis apsvarstyti jo įsigijimą.
Tiesa, daugeliui vartotojų gali nepatikti tai, kad ekranas yra ne matinis, o blizgus. Na, taip, dar vienas sunkiai išvengiamas kompromisas – nešiojamųjų kompiuterių su lietimui jautriu matiniu ekranu reikėtų ieškoti su žiburiu. Trūkumas – ant tokio ekrano daug geriau matysis riebaluotų pirštų palikti pėdsakai. Todėl pasiruoškite jį valyti taip pat dažnai, kaip ir savo telefono ekraną. Ir turėkite minkštą šluostę po ranka. Beje, įdomi LTPS matricos kokybė – jos blizgumas yra kiek mažesnis nei senesnių kartų blizgiųjų ekranų, todėl bent jau atspindžiai erzins mažiau.
Priekaištų klaviatūrai sugalvoti sunku. Nepaisant mažo kompiuterio dydžio klavišai yra ganėtinai dideli, atstumai tarp jų – apie 1,5 mm, todėl net ir spausdinant aklai klaidingų paspaudimų praktiškai nepasitaikė. Be to, klavišų eiga yra gana didelė, todėl spausdinti yra visai malonu.
Dar vienas privalumas – lietimui jautri aikštelė. Na, milžiniška, kitaip nepavadinsi. Ypač dar kartą įvertinus tai, kad pats kompiuteris mažas, o klavišai nemaži. Nors tiek tos aikštelės ir tereikia, kai ekranas yra jautrus lietimui.
Vartotojams turėtų patikti ir pirštų atspaudų skaitytuvas, įtaisytas įjungimo/išjungimo mygtuko paviršiuje. Skaitytuvas integruotas į „Windows Hello“ vartotojo atpažinimo sistemą, veikia greitai ir tiksliai.
Kompiuterio našumas kai kuriems vartotojams gali kelti klausimų. Kaip jau minėta, jame sumontuotas 10 kartos „Intel Core i7“ procesorius su 4 branduoliais ir 8 gijomis, veikiantis įprastiniu 1,8 GHz dažniu. Ir iš esmės visos „kasdieniškos“ darbinės užduotys vyko su vėjeliu. Duomenų įrašymas, duomenų nuskaitymas, nuotraukų apdorojimas ir kiti smulkūs darbeliai tiesiog plaukte plaukė.
Tiesa, kaip jau minėta, kompiuteris nėra skirtas žaidimams. Pavyzdžiui, ganėtinai gražus ir vaizdo plokštei reiklus žaidimas „Destiny 2“ šiame aparate veikė tiesiog... apgailėtinai – su ganėtinai vidutiniais grafikos nustatymais jis vos „patraukė“ nuo 12 iki 20 kadrų per sekundę – iš esmės, žaisti nebuvo įmanoma.
Dar vienas šiek tiek erzinantis dalykas yra SSD duomenų kaupiklio sudalinimas į C ir D loginius diskus. Gana sunku surasti tam pateisinimą, bet gamintojas nusprendė sukurti mažą, maždaug 100 GB „particiją“ operacinei sistemai – jame yra apie 70 GB laisvos vietos – ir didelę 900 GB „particiją“ vartotojo reikmėms.
Su našumu smarkiai susijęs kompiuterio kaitimo bei ventiliatorių keliamo triukšmo klausimas. Ir atsakymas į šį klausimą labai priklauso nuo vykdomos užduoties. Tarkime, dar įrašinėjant jau minėtą „Destiny 2“ žaidimą labai pastebimai užkaito korpuso juosta tarp klaviatūros viršaus ir ekrano lanksto, prie pat karšto oro išpūtimo angų. Šiluma labai akivaizdžiai jautėsi ir klaviatūros centrinėje bei dešinėje dalyse – kairė klaviatūros pusė buvo akivaizdžiai vėsesnė. Ir išpūtimas vyko gana aktyviai, nors tikrai sunku pasakyti, kad triukšmingai ar nemaloniu dažniu.
Be to, dirbant „su krūviu“ gana stipriai kaito ir apatinė korpuso dalis. Kaito tiek, kad kompiuterio laikymas tiesiai ant kojų tapo tik iš bėdos – tarkime, didelėje konferencijų salėje (be stalų), kur nėra kito pasirinkimo – įmanomu sprendimu. Visais kitais atvejais tokį kompiuterį norėtumėte laikyti arba ant stalo, arba ant specialaus padėklo.
Grįžtant prie ekrano LTPS technologijos – vienas iš jos privalumų yra labai nedidelės energijos sąnaudos. O tai reiškia, kad kompiuteris vienu įkrovimu gali veikti ganėtinai ilgai – tiek ilgai, kad netgi pamiršę į darbą pasiimti kompiuterio kroviklį nebūsite priversti grįžti namo jo pasiimti: gamintojas deklaruoja, kad vienu įkrovimu galėsite net 13 valandų žiūrėti „Netflix“ serialus. Nors jeigu žaisite žaidimus, tai 57,4 Wh talpos akumuliatoriaus energiją išsiurbsite per kokias 2-3 valandas. Tiesa, darbo metu nerekomenduojame nei „Netflix“, nei žaidimų, nebent tai yra oficiali jūsų darbo dalis (nors jei darbas yra susijęs su kompiuteriniais žaidimais, tai nerekomenduojame net žiūrėti į šį kompiuterį).
Vienas iš įdomesnių šio kompiuterio aspektų, kurį gamintojas stipriai akcentavo įrenginio pristatymo metu – „Huawei OneHop“ funkcija, leidžianti kompiuterį sujungti su „Huawei“ išmaniaisiais telefonais (iš esmės – „Mate“ ir P serijos flagmanais, kurie išleisti vėliau nei 2018 m. rudenį). Ši funkcija yra realizuota per kompiuterio išorėje priklijuotą lipduką, prie kurio priglaudus telefoną jie yra sujungiami kur kas glaudžiau, nei naudojant, tarkime, „Your Phone“ programėlę, kuri leidžia tik kilnoti nuotraukas į telefoną ar iš jo, skambinti ir siuntinėti žinutes naudojant kompiuterį. „Huawei OneHop“ iš esmės leidžia visapusiškai valdyti telefoną kompiuterio ekrane, įskaitant įvairių programėlių paleidimą, teksto kopijavimą iš kompiuterio ekrano į telefoną ir kita kryptimi ir panašiai.
Tik čia pastebėtinas vienas nedidelis trūkumas: „OneHop“ veikia tik su „Huawei“ išmaniaisiais telefonais. O „Huawei“ telefonų laikai, panašu, artėja link liūdnos baigties ir net jeigu iki šiol buvote šių fantastiškai fotografuojančių aparatų gerbėjas, veikiausiai kitas jūsų telefonas jau nebus „Huawei“. Ir tai savo ruožtu reiškia, kad arba ši funkcija neturėtų būti lemiamas veiksnys sprendžiant, ar verta pirkti šį kompiuterį, arba „Huawei“ turėtų atrakinti ją visiems „Android“ telefonams.
Išvados
Privalumai:
- Puikus ekranas
- Kokybiškas, kompaktiškas korpusas
- Ilgas autonominio darbo laikas
- Kokybiška klaviatūra, lietimui jautri aikštelė
- Kompiuterio kameros konstrukcija užtikrina vartotojo privatumą
Trūkumai:
- Kameros matymo kampas patiks tikrai ne visiems
- Kompiuteris yra visiškai netinkamas žaidimams
- Kaina yra santykinai aukštoka
Konkrečiam segmentui – keliaujančiam verslininkui ar jaunam, madingam žmogui, kurio darbe su kompiuteriu reikalingas mobilumas – šis kompiuteris būtų puikus pakeleivis, o atsipalaiduojant po darbų suteiktų daug malonumo žiūrint video turinį.
Kita vertus, jeigu laisvalaikiu teikiate pirmenybę ne serialams, o žaidimams, į „MateBook X Pro“ jau reikėtų žiūrėti atsargiau – kompiuteris tiks visokiausiems pasjansams ar kuklios grafikos „indie“ žaidimams, bet ne daugiau.
