„Huawei“ ieškinį pateikė praėjusiais metais remdamasi tuo, kad Kongresas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įstatymą, kuriuo vyriausybinėms agentūroms uždrausta pirkti jos įrangą, paslaugas ar bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios yra „Huawei“ klientės.
Visgi teismas nusprendė, kad nėra jokių konstituciškai garantuojamų teisių į sutartis su federaline vyriausybe.
Draudimas buvo pateisinamas Kongrese vykusio tyrimo „dėl galimos grėsmės šalies kibernetiniam saugumui“ kontekste “, pažymėjo JAV apygardos teisėjas Amosas Mazzantas.
„Huawei“ pareiškime teigė esanti nusivylusi teismo sprendimu ir „toliau svarstysianti kitas teisines galimybes“.
Vašingtonas laikosi nuomonės, kad „Huawei“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi bendrovės įkūrėjas Renas Zhengfei yra buvęs Kinijos kariuomenės inžinierius.
Pasaulinė lyderė
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Pekinas gali mėginti manipuliuoti bendrovės sistemomis siekdamas šnipinėti kitas šalis ir trikdyti kritinius ryšius, bei ragina kitas šalis vengti bendrovės įrangos.
Vašingtono nerimas dėl „Huawei“ sustiprėjo tada, kai bendrovė įsiveržė į telekomunikacijų tinklų įrangos pasaulinių lyderių gretas šalia „Samsung“ ir „Apple“.
Visgi manoma, kad bendrovė vaidins svarbų vaidmenį diegiant ypač didelės spartos 5G tinklus, kurie leis plačiai pritaikyti tokias naujos kartos technologijas kaip dirbtinis intelektas.
„Huawei“ 5G įranga yra yra vertinama kaip gerokai pažangesnė nei varžovių, tokių kaip Švedijos „Ericsson“ ar Suomijos „Nokia“ įranga, o nė viena JAV įmonė net nėra laikoma rimta „Huawei“ varžove.
Praėjusią savaitę Jungtinėse Valstijose bendrovei taip pat buvo pareikšti kaltinimai „dešimtmečius“ mėginus savintis amerikiečių įmonių komercines paslaptis.
„Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou 2018 metais buvo suimta Kanadoje pagal JAV orderį, susijusį su įtarimais, kad „Huawei“ pažeidė JAV taikomas sankcijas.
Šiuo metu Meng Wanzhou Kanadoje yra taikomas namų areštas, laukiant sprendimo dėl ekstradicijos į Jungtines Valstijas.
