„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
01 28

Į Baltijos jūros gelmes besileidžiantis naras papasakojo, ką ten randa: juodieji archeologai kartais būna pirmi

Leistis į tamsias jūros gelmes ir rankomis liesti kadaise nuskendusius laivus – atrodo kaip filmo scenarijus? Lietuvis naras Linas Duoblys tuo užsiima Baltijos jūroje. Ir neretai nusileidęs į dugną iš pradžių nė nežino, kokį laivą mato – tam reikia nuodugnių tyrimų. Kokia viso to prasmė? Didesnė, nei galėtumėte pagalvoti.
Narai leidžiasi į jūros gelmes
Narai leidžiasi į jūros gelmes / Sabine Kerkau, Joern Kumpart ir L.Duoblio asmeninio albumo nuotr.

Juodieji archeologai irgi nesnaudžia

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovės Nikos Puteikienės, Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali būti apie 100 nuskendusių laivų. Galbūt daugiau, o gal ir mažiau. Tikslus skaičius nežinomas, nes jūros gelmės nėra daug tyrinėtos. Iš tų maždaug 100 galimai dugne esančių laivų, tik 18 yra identifikuoti ir įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

„Tik tiek yra pilnai identifikuotų laivų, vadinasi, yra užfiksuotos jų koordinatės, dydis, nustatyta, kokie tai tiksliai laivai, jie yra apžiūrėti narų“, – paaiškino N.Puteikienė, paminėdama, kad, nors yra žinoma ir apie keletą kitų laivų, jie nėra iki galo ištyrinėti, aprašyti.

Anot jos, Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų laivai skendo visada. Anksčiau gležnesnius nei dabar burlaivius gelmėn nublokšdavo nepalankios srovės, vėjai, kintantys gyliai. Vėliau laivus skandino ir karai.

Sabine Kerkau nuotr./Baltijos jūroje aptiktas laivas
Sabine Kerkau nuotr./Baltijos jūroje aptiktas laivas

„Ne veltui gal ir tokius pavadinimus turime: Juodkrantė – tai juodas krantas, Melnragė – juodas ragas“, – 15min paminėjo ji.

Laivai yra ieškomi ir tyrinėjami tam, kad būtų užpildyti tarpai istorijos puslapiuose, kad Lietuva žinotų, kas guli jos vandenų dugne. Be to, kartais aptikus laivą ir narams nusileidus į gelmes šie supranta, kad kažkas jau buvo pirmesnis.

„Žinote, kad yra juodieji archeologai? Tai yra ir juodieji archeologai po vandeniu. Jie yra mažiau matomi ir jie ramiai vagia objektus. Narai pasakoja, kad panėrę mato, jog laivuose kai ko trūksta – detalių ar dar ko nors. Būna viskas nuimta.

Narai yra pasakoję, kad net paruošė laivo varpą iškėlimui, bet kažkas jį pavogė ir tikriausiai pardavė. Taigi įvairūs paveldo objektai pardavinėjami aukcionuose ir jų kainos – nemažos, nes tai yra istoriniai objektai, o varpai išvis yra laivų širdys. Jie ne tik simboliai, bet ant jų būna užfiksuota ir svarbi informacija. Tad tokių atvejų tikrai yra“, – pasakojo pašnekovė.

Alfonso Mažūno nuotr./„Elbing IX“ laivo varpas
Alfonso Mažūno nuotr./„Elbing IX“ laivo varpas

Tačiau svarbu ne tik tai. Laivų ieškoma ir narai leidžiasi juos apžiūrėti dėl dar kelių priežasčių. Kokios jos? Apie jas 15min pasikalbėjo su naru Linu Duobliu. Specialistas papasakojo apie šio darbo subtilybes, pavojus, tinklus ir kodėl kartais jūros dugne aplink laivus matomas rūkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“