Mielai atrodantys lėtūnai (Tardigrada) yra vos 1 milimetro ilgio, o savo populiarią pravardę gavo dėl to, kad, žiūrint pro mikroskopą, atrodo panašios į meškiukus. Šie maži gyvūnėliai ne iš kelmo spirti - jie sugeba išgyventi ekstremalią radiaciją, slėgį, šešis kartus didesnį nei giliausiose vandenyno vietose, ir visišką kosmoso vakuumą.
Būtent dėl šių gebėjimų lėtūnai yra tokie naudingi mokslinių tyrimų organizmasi TKS laive. Astronautai tikisi nustatyti konkrečius genus, atsakingus už šių mažyčių gyvūnų nepaprastus prisitaikymo prie didelio streso aplinkos sugebėjimus. Tai, savo ruožtu, turėtų padėti mums suprasti, kokį poveikį sveikatai daro ilgalaikės kelionės kosmose.
Lygiagretaus eksperimento metu į stotį taip pat bus atgabenti mažieji kalmarai (Euprymna scolopes). Šie 3 milimetrų ilgio kalmarai savo kūne turi specialų šviesą gaminantį organą, kuriame bioliuminescencinės bakterijos suteikia kalmarams švytėjimo. Šio eksperimento metu mokslininkai tikisi ištirti simbiotinį bakterijų ir kalmarų ryšį, kad pamatytų, kaip naudingi mikrobai sąveikauja su gyvūnų audiniais kosmose.
Kalmarai gimsta be bakterijų. Jos įgyjamos iš juos supančio vandenyno, todėl tyrėjai planuoja pridėti bakterijų kalmarams, kai tik gyvūnai atšils TKS. Tokiu būdu mokslininkai galės stebėti, kaip kalmarai užmezga simbiozę su bakterijomis. Tyrinėdami šio proceso metu susidarančias molekules, mokslininkai galės nustatyti, kokius genus kalmarai įjungė ir išjungė, kad atliktų šį žygdarbį kosmose. Žinios apie tai galėtų padėti žmonėms geriau prižiūrėti savo žarnyno ir imuninės sistemos mikrobiomus ilgų kosminių kelionių metu.
Mikroskopinius gyvūnėlius „SpaceX“ iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje paleis birželio 3 d. 13.29 val. vidurio Europos laiku (EDT).
