Gravitacinės bangos yra kosminiai burbuliukai erdvėlaikyje, kuriuos sukelia energingiausi įvykiai Visatoje – supernovos, juodųjų skylių susijungimai ir t.t. Skirtingai negu elektromagnetinė spinduliuotė, kuri išsklaidoma medžiagos, gravitacinės bangos skverbiasi į viską ir yra nepaveikiamos. Todėl jos mums leidžia tirti į mįslingus kosminius reiškinius.
Juodosios skylės, neutroninės žvaigždės ir kiti objektai, kurie nespinduliuoja šviesos, skamba egzotiškai, tačiau jie yra tipiškas žvaigždžių likimo pavyzdys
„Gravitacinės bangos yra tiksliausias tiesioginis būdas tirti didelę tamsią Visatos dalį, – sakė „LISA Pathfinder“ projekto mokslininkas Billas Weberis – Juodosios skylės, neutroninės žvaigždės ir kiti objektai, kurie nespinduliuoja šviesos, skamba egzotiškai, tačiau jie yra tipiškas žvaigždžių likimo pavyzdys.“
Alberto Einsteino erdvėlaikio burbuliukai intriguoja ir fizikus, norinčius suprasti gravitacijos veikimą ekstremaliomis sąlygomis.
Tačiau yra viena problema – gravitacinių bangų žymės yra itin silpnos. Įsivaizduokite, kad jus pastumia taip, kad kūno padėtis pasikeičia nanometru – milijonine milimetro dalimi.
Greičiausiai visiškai nepastebėtumėte skirtumo. Būtent tokią menką jėgą fizikai ir bando aptikti, o mūsų perpildyta planeta tam nėra ideali laboratorija.
„Ištrūkę iš Žemės ištrūkstame ir iš triukšmingo gravitacinio lauko, kuris vyksta dėl vandenynų judėjimo ir atmosferos, Žemės vibracijų ir automobilių, – sakė B.Weberis – Išsilaisvinę iš mažos planetos suvaržymų, mes galime atlikti ambicingus eksperimentus.
„LISA Pathfinder“ paleidimas planuojamas ketvirtadienį, o matavimus atlikti planuojama kovo mėnesį.
