Jis atvyksta į 14-ąją Europos atomų, molekulių ir fotonų konferenciją (ECAMP’14), kurią organizuoja Vilniaus universitetas, Europos fizikų draugija ir Lietuvos fizikų draugija. Konferencijoje pasaulinio garso fizikas skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“).
W.D.Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais būdus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. Už tai W.D.Phillipui su kolegomis Claude'u Cohenu-Tannoudji ir Stevenu Chu 1997 m. buvo skirta Nobelio premija.
Minėti fizikų laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bose.
Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė-Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šios būsenos atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą. Šaltųjų atomų tyrimai yra svarbūs sparčiai besivystančiai kvantinei informatikai, labai tiksliems matavimams ir daugeliui kitų sričių.
Williamas Danielis Phillipsas – JAV fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos narys, JAV Nacionalinės mokslų akademijos nusipelnęs tyrėjas (angl. NIST Fellow) ir Merilando universiteto išskirtinis profesorius.
Profesorius doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute. 1978 m. jis ėmė dirbti Nacionaliniame standartų ir technologijų institute, kur atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus.
