Renginiuose bus keliami klausimai, kaip sociologai bei antropologai galėtų pasitarnauti kuriant tvarius ryšius tarp miesto valdžios atstovų ir vietos bendruomenių, formuojant šiuolaikinio miesto dizainą.
„Vidurio ir Rytų Europoje daug miestų susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir Detroitas, – dėl besitęsiančios išsilavinusio jaunimo emigracijos, augančių senstančių gyventojų poreikių, mažėjančių mokestinių pajamų. Tačiau juose nėra tokios rasinės atskirties problemos, kokią turi JAV. Panašu, kad ES centrinės vyriausybės yra įsipareigojusios išsaugoti savo istorinius miestus ir galėtų prisidėti kompensuojant vietos išteklių nykimą. Tuo tarpu JAV parama miestams per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo“, – teigia ekspertas.
Miestai yra apleidžiami dėl įvairių priežasčių – dėl staigių ekonominių, politinių pokyčių, kartais ir nelaimių, tokių kaip Černobylio avarija. Nors Detroito neištiko nei stichinė nelaimė, nei karas, tačiau išoriškai miestas atrodo būtent taip: čia daugybė sugriautų, apleistų pastatų liko po dešimtmečius trukusios segregacijos, gyventojų išsikėlimo, valdžios abejingumo ir vandalų niokojimo.
Pasak sociologo, Detroito istorijoje buvo nemažai lemiamų akimirkų, kai buvo galima efektyviau spręsti miesto problemas. Daugelio manymu, didžiausias nuosmukis mieste įvyko per neramumus 1967 metais. Kiti akcentuoja rasinę segregaciją gyvenamųjų namų rinkoje, mokyklų segregaciją.
„Kadangi priemiesčiuose gyveno beveik vien baltieji, šis sprendimas de facto patvirtino rasinę segregaciją regione. Turtingesni priemiesčiai nepajautė jokių išlaidų, o Detroitas krito vis gilyn į nuosmukį. Mieste ir toliau nykstant mokykloms, jis tapo vis mažiau patrauklia gyvenamąja vieta pasiturintiems arba vidurinės klasės gyventojams, tiek baltiesiems, tiek ir juodaodžiams. Stiprėjanti emigracija, vienas po kito sekantys pajamų, investicijų ir miesto paslaugų (tarp jų ir mokyklų kokybės) nuosmukiai – visa tai buvo pagrindiniai faktoriai, kurie galiausiai sukėlė bankrotą. Korumpuoti lyderiai ir blogi vadovybės sprendimai taip pat prie to prisidėjo“, – aiškina Paulas Drausas.
Ekspertas tikina, jog kiekvieno nykstančio miesto ateitį lemia ne tik sprendimai, kuriuos priima tų miestų bendruomenės, bet ir nenuspėjami faktoriai, tokie kaip klimato kaita, vartojimo ir technologijų tendencijos. Jo nuomone, Mičigano valstija, kurioje yra ir Detroitas, turėtų ilgainiui sulaukti grįžtančių gyventojų paprasčiausiai todėl, kad valstija turi pakankamai vandens ir klimatą, kuris išliks tinkamas gyventi net ir kylant žemės temperatūrai.
Seminare Kaune trečiadienį P.Drausas skaitys pranešimą, kuriame aptars šiandieninius procesus atsistatančiame Detroite – jo teigimu, sprendžiant praeities traumų problemas ir kuriant tvarų bei klestintį miestą yra svarbu įtraukti vietines bendruomenes, pasitelkti esamus gamtinius išteklius ir kūrybinį dizainą.
Mokslinis praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ vyks kovo 4 d., trečiadienį, 10.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23-312). Sociologijai bus skirta ir konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks kovo 5 d., ketvirtadienį, 9.30 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66).
