A.Bugorskis buvo Didelės energijos fizikos instituto Protvine (Maskvos apskritis, Rusija) tyrėjas ir dirbo su sovietiniu dalelių greitintuvu „Synchotron U-70“. 1978 m. liepos 13 d. A. Bugorskis apžiūrinėjo ir tikrino, kodėl greitintuvas staiga nustojo veikti. Kai vyras pasilenkė pažiūrėti iš arčiau, jo galva įstrigo greitintuvo kameroje ir į ją pataikė protonų spindulys. Tyrėjas tą akimirką prisimena kaip „šviesesnę už tūkstančius saulių“, tačiau fizikas tvirtino skausmo nejutęs.
Prieš pasiekdamas A.Bugorskio galvą, protonų spindulio koeficientas siekė 2000 grėjų, o persmelkus galvą – 3000 grėjų. Grėjus (angl. gray) yra absorbuotos jonizuojančios spinduliuotės vienetas SI sistemoje. Vienas grėjus prilygsta vienam spindulinės energijos džauliui, kurį absorbuoja kilogramas medžiagos.
Kad būtų aiškiau, Todayifoundout.com pateikia analogą iš rentgenologijos: bet kada gauta 5 grėjų dozė reiškia, kad žmogus per 14 dienų mirs. A.Bugorskio apšvitos dozė šią ribą viršijo kelis šimtus kartų. Tiesa, A.Bugorskis buvo pirmasis žmogus, kuris buvo apšvitintas beveik šviesos greičiu skriejusių protonų spinduliu.
Asm. archyvo nuotr./Anatolijus Petrovičius Bugorskis – rusų mokslininkas, garsus tuo, kad yra vienintelis žmogus istorijoje, įkišęs galvą į dalelių greitintuvą. |
Kaip matyti titulinėje iliustracijoje, spindulys pirmiausiai persmelkė mokslininko pakaušį, visą kaukolę ir išlindo maždaug ties nosimi. Netrukus po šio incidento pusė A.Bugorskio veido smarkiai sutino. Vyriškis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę – tokio atvejo medicinos istorijoje dar nebuvo. Gydytojai buvo įsitikinę, kad pacientas netrukus mirs, o geriausiu atveju išgyvens keletą dienų.
Per keletą dienų oda tose galvos vietose, kurias persmelkė protonų spindulys, nusilupo. Spindulys pradegino kaukolės ir smegenų audinius kiaurai. Tačiau A.Bugorskis liko gyvas ir tragediją atlaikė stebėtinai stipriai.
Nors protonų spindulys pažeidė smegenis, intelektiniai A.Bugorskio gebėjimai nesumenko ir liko tokie pat, kokie buvo iki incidento. Keletas neigiamų šalutinių poveikių grėsmės gyvybei nekėlė. Vyriškis apkurto kairiąja ausimi ir nuo tada ta ausimi nuolatos girdi triukšmą. Per porą metų A.Bugorskiui paralyžiavo kairiąją veido dalį. Mokslininką protinis darbas po šio įvykio pradėjo pastebimai varginti, retkarčiais vyrą ištikdavo absanso (arba mažieji epilepsijos) ir epilepsijos priepuoliai, nors dabar jų nebepasitaiko.
Keisčiausias šalutinis efektas, primenantis apie šiurpų incidentą, matyti pažvelgus į A.Bugorskio veidą. Dešinioji jo pusė atrodo kaip normalaus pagyvenusio amžiaus vyriškio veidas. O štai kairioji atrodo taip, tarsi ją prieš 19 metų kas būtų „įšaldęs laike“.