Saulės audros
Tyrėjai, tarp kurių buvo ir Kolorado universiteto Boulderyje astrofizikas Yuta Notsu, gruodžio 9 d. paskelbė savo rezultatus žurnale „Nature Astronomy“.
Gruodžio 9 d. „Nature Astronomy“ žurnale paskelbtame tyrime nagrinėjamas saulės audros reiškinys.
Saulė reguliariai iššaukia tokio pobūdžio išsiveržimus – juos sudaro itin karštų dalelių, arba plazmos, debesys, kurie gali skrieti erdve milijonų kilometrų per valandą greičiu.
Tai gali būti bloga žinia: jei toks išsiveržimas pataikytų į Žemę, jis galėtų sudeginti orbitoje esančius palydovus ir išjungti elektros tinklus, kuriais tiekiama elektros energija ištisiems miestams, rašo „Technology“.
Mokslininkai naudojo teleskopus žemėje ir kosmose, kad pažvelgtų į EK Draconis, kuri atrodo kaip jauna Saulės versija. 2020 m. balandį komanda stebėjo, kaip EK Draconis išmetė įkaitusios plazmos debesį, kurio masė siekė kvadrilijonus kilogramų – daugiau nei 10 kartų galingiausias kada nors užfiksuotas tokio pobūdžio reiškinys.
Šis įvykis gali būti įspėjimas, kokie pavojingi gali būti orai kosmose.
EK Draconis yra maždaug tokio pat dydžio kaip mūsų Saulė, tačiau, būdama vos 100 mln. metų amžiaus, kosmine prasme ji yra santykinai jauna.
