Šiuos pacientus tirti labai sudėtinga, nes ne visų jų pradinė diagnozė buvo teisinga dėl to, kad pradžioje trūko COVID-19 testų, o jų ligos simptomai yra labiau anomalija nei norma. Kiti pacientai nepraneša medikams apie liekamuosius ligos požymius, tokiu būdu apsunkindami galimybę stebėti ligos eigą.
Tačiau jau pradeda gausėti preliminarių tyrimų, kurie leidžia nustatyti ankstyvuosius ženklus, jog dėl tam tikro paciento gyvybės teks kovoti gerokai ilgiau.
Londono Karaliaus koledžo mokslininkų neseniai parašytas mokslinis tyrimas, kuris iki šiol dar nėra recenzuotas, apėmė 4000 pacientų Švedijoje, JK ir JAV. Šių pacientų būklė buvo stebima naudojant programėlę, kurioje patys pacientai aprašydavo savo simptomus.
Apie 20 proc. jų teigė, kad ir po keturių savaičių nuo ligos pradžios dar nesijaučia gerai – tai yra riba, nuo kurios mokslininkai atvejį pažymėdavo kaip „ilgąjį COVID“. Po aštuonių savaičių nuo ligos pradžios simptomais vis dar skundėsi apie 190 programėlės naudotojų. Po 12 savaičių dar buvo 100 pacientų, kurie sakė, kad galutinai nepasveiko.
Pacientai, galėję išvardinti daugiau nei penkis simptomus dar pirmąją ligos savaitę, reikšmingai dažniau sirgdavo ilguoju COVID, tvirtina turimo autoriai. Tai buvo būdinga visoms amžiaus grupėms, abiem lytims.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kokie yra vakcinų nuo COVID-19 klinikinių tyrimų trūkumai?
Taip pat mokslininkai identifikavo penkis konkrečius simptomus, kurie prognozavo ilgąjį COVID labiau nei kiti: nuovargis, galvos skausmas, apsunkęs kvėpavimas, užkimimas, raumenų ar viso kūno skausmai. Tos žinios taip pat gali padėti prognozuoti vėlesnio COVID-19 gydymo taikinius.
„Labai svarbu pasinaudoti dar pirmosios pandemijos bangos metu mūsų įgytomis žiniomis, kad galėtume sumažinti ilgalaikę ligos įtaką antrojoje. Kadangi mūsų tyrimo dalyviai labai kruopščiai pildė savo duomenis, mūsų tyrimas jau dabar gali prisidėti prie prevencinių ir gydymo strategijų kūrimo“, – sakė vyriausioji tyrimo autorė, dr. Claire Stevens.
Nuovargį kaip simptomą nurodė beveik 98 proc. pacientų su ilguoju COVID. 91 proc. skundėsi galvos skausmu.
„Žinome, kad nuovargis yra didžiulis ligos komponentas, todėl labai džiaugiuosi, kad šių pacientų tyrime tai buvo užfiksuota“, – tyrimą komentavo prie jo pati neprisidėjusi Indianos universiteto (JAV) medicinos docentė Natalie Lambert.
N.Lambert taip pat ieško tam tikrų tendencijų tarp COVID-19 pacientų. Iš visų 1500 ilgalaikių ligos atvejų, kuriuos ši mokslininkė analizavo liepos mėnesį, nuovargis viename ar kitame ligos etape pasireiškė kiekvienam pacientui.
Apie du trečdalius pacientų skundėsi raumenų arba viso kūno skausmais. Panašus pacientų skaičius skundėsi pasunkėjusiu kvėpavimu. 58 proc. nurodė, kad jiems skauda galvą.
Anot N.Lambert, jos pačios tyrimo rezultatai puikiai sutampa su Karaliaus koledžo mokslininkų išvadomis.
Būtina paminėti, kad pats stipriausias veiksnys, prognozuojantis ilgą ligos eigą, šiame tyrime buvo ne nuovargis, o amžius. Apie tai, kad jų liga nesitraukia ilgai, mokslininkus informavo apie 22 proc. pacientų, kurių amžius buvo virš 70 metų. Palyginimui, 18–49 metų amžiaus grupėje ilgalaikiai simptomai kamavo tik 10 proc. pacientų.
Kitas veiksnys, siejamas su dažnesniu ilgalaikiu simptomų išlikimu, yra normos ribas viršijantis kūno masės indeksas.
Lytis nebuvo nustatyta kaip stiprus ligos ilgumo prognozavimo veiksnys, tačiau nustatyta, kad jaunesnio amžiaus moterys ilgai serga dažniau už to paties amžiaus vyrus: ilguoju COVID sirgo 15 proc. moterų ir 10 proc. vyrų.
Tai yra ganėtinai netikėta tyrimo išvada, nes įprastai statistika rodo, jog vyrai dažniau patiria neigiamą ligos eigą ir pasekmes. Kol kas mokslininkai nežino dėl ko tiksliai taip yra, bet tyrimai parodė, kad moterims išsivysto patikimesnė imuninių T limfocitų reakcija arba greitesnis atsakas į virusą.
Kiti mokslininkai nurodė, jog įtakos gali turėti ir elgsenos veiksniai – vyrai paprastai maitinasi mažiau mitybinės vertės turinčiu maistu už moteris, dažniau rūko, mažiau linkę dėvėti kaukes ar plautis rankas.
Tiesa, gali būti ir kitas tokio keisto rezultato paaiškinimas: gali būti, kad moterys tiesiog atsakingiau pildė informaciją apie savo simptomus nei vyrai.
„Turėjau tokią pačią patirtį, kai mano apklausoje apie ilgalaikius ligos simptomus dalyvavo gerokai daugiau moterų nei vyrų. Ar taip yra dėl to, kad daugiau moterų patiria ilgalaikius simptomus? O gal dėl to, kad moterys labiau linkusios dalyvauti tokiose apklausose ir dalintis savo sirgimo patirtimis? Nesužinosime tol, kol neturėsime pakankamai duomenų apie visus“, – sakė N.Lambert.
Bet mokslininkai įspėja, kad ilgalaikiai ligos simptomai gali pasireikšti bet kuriam asmeniui.
„Tai gali pasireikšti absoliučiai bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo to, koks sveikas tas žmogus buvo iki ligos“, – sakė N.Lambert.
Vis dar trūksta nehospitalizuotų pacientų tyrimų
Apklausos, kuriose tiriamieji turi patys surašyti savo simptomus, nėra idealus mokslinio tyrimo atlikimo būdas, nes žmonėms gali būti sunku prisiminti kiekvieną simptomą arba jie gali tuos simptomus sieti ne su virusu, o su kitomis priežastimis.
„Sergant COVID-19 simptomų yra tiek daug ir įvairovė tokia didelė, kad kartais žmonės jų neatpažįsta kaip susijusių su COVID-19 tol, kol jų apie tai tiesiogiai nepaklausi. Pavyzdžiui, vienas iš simptomų gali būti susiliejęs vaizdas“, – sakė N.Lambert.
Tačiau net ir neidealūs duomenys, anot jos, gali būti naudingi, nes kol kas žinių apie ilgalaikį koronaviruso sukeliamos ligos poveikį turima labai mažai.
Dauguma koronaviruso tyrimų savo dėmesį sukoncentravo į ligoninėse gulinčius pacientus, kuriems dažniau išsivysto tam tikri simptomai, kaip, pavyzdžiui, karščiavimas. Pavyzdžiui, Londono Karaliaus koledžo mokslininkų tyrimas parodė, jog karščiavimas yra veiksnys, stipriai prognozuojantis apsilankymą gydymo įstaigoje.
Tačiau naujausioje N.Lambert apklausoje, kurioje dalyvavo apie 400 simptominių koronaviruso pacientų, tik 8 proc. pacientų nurodė, kad karščiavimas pasireiškė per pirmąsias 10 ligos dienų.
Norint geriau suprasti koronaviruso sukeliamos ligos eigą, anot N.Lambert, daugiau tyrimų turėtų būti vykdoma su nehospitalizuotais pacientais, įskaitant pacientus, kuriems simptomai apskritai nepasireiškia.
„Kita vertus, nuostabu matyti, kad viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai atranda vieni kitus ir vykdo tokius tyrimus, bet tuo pačiu metu jaučiamės tarsi atsitiktinai surinkta komanda. O į šiuos klausimus atsakymų reikia jau dabar“, – sakė N.Lambert.
