Jei tai skamba kaip malonus atšilimas, pagalvokite dar kartą. Londonas gali susidurti su didele sausra, kaip Barselona 2008 m., kai beveik baigėsi geriamojo vandens atsargos, o rezervuarai buvo prie išdžiūvimo ribos.
Šimtai kitų didžiųjų pasaulio miestų gali susidurti su sausromis, potvyniais, audromis ir kitomis klimato katastrofomis, teigiama tyrime, kurį atliko Ciuricho ETH universiteto Crowtherio laboratorija.
Kai kurie iš šių klimato padarinių dar net nėra žinomi ar nuspėjami – penktadalis miestų, įskaitant Džakartą ir Singapūrą, susiduria su tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kokių šiuo metu nėra niekur pasaulyje, teigiama tyrime.
Tyrime buvo numatytos būsimos 520 didžiųjų pasaulio miestų klimato sąlygos. Ataskaitoje teigiama, kad iki 2050 m. Madridas labiau primins Marakešą, Sietlas – San Franciską, o Niujorkas – Virdžinijos paplūdimį.
Šie miestų palyginimai gali „padėti žmonėms įsivaizduoti klimato kaitos poveikį jų pačių miestui per jų gyvenimą“, – CNN sakė pagrindinis tyrimo autorius Jeanas-Francois Bastinas.
Apskaičiuota, kad 77 proc. pasaulio miestų klimato sąlygos smarkiai pasikeis, o tai rodo „pasaulinį šios klimato kaitos grėsmės mastą ir su ja susijusią riziką žmonių sveikatai“, įspėjama tyrime.
Šiaurinių platumų regionai, įskaitant didžiąją Europos dalį, susidurs su dramatiškiausiais temperatūros pokyčiais – tikimasi, kad Europos miestuose vasarą bus 3,5 laipsnio Celsijaus šilčiau, o žiemą – 4,7 laipsnio Celsijaus šilčiau, teigiama tyrime.
Galbūt tai neatrodo kaip dideli pokyčiai, tačiau šiltėjanti temperatūra gali paskatinti infekcinių ligų plitimą, kelti grėsmę maisto saugumui ir sukelti vandens trūkumą.
Tropiniuose regionuose pavojus kitoks – ten temperatūra pakils nedaug, tačiau tikimasi, kad kritulių kiekis smarkiai pasikeis. Drėgnieji metų laikai taps drėgnesni, o sausieji – sausesni, todėl didės sausrų ir potvynių pavojus, rašo CNN.
Tokia ekstremalių drėgnų ir sausų sezonų tendencija jau pastebima kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, kuri patiria didelį vandens trūkumą.
JT ataskaitoje jau buvo įspėta, kad per ateinantį dešimtmetį dėl klimato kaitos daugiau kaip 120 mln. žmonių gali atsirasti žemiau skurdo ribos.
