„Tai atvers visiškai naujas, netikėtas galimybes“, – teigia Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius Laurence‘as Smithas.
Ledlaužiams paruošus vandens kelius, laivai galės rutiniškai kursuoti Arkties vandenyne pro kanalus, kurie šiuo metu yra aklinai užšalę, praneša Dailymail.co.uk.
Siekdami išsiaiškinti, kaip Arkties ledynas suplonės ateityje, mokslininkai išanalizavo labiausiai tikėtinas klimato kaitos simuliacijas. Panaudojus kompiuterines programas nustatyta, kur gali atsiverti nauji laivininkystės keliai.
Paaiškėjo, kad tiek nedidelis, tiek ženklus temperatūros pakilimas turės dramatiškų padarinių Arktyje. „Nesvarbu, kokį scenarijų svarstytume, iki amžiaus vidurio bus pasiektas kritinis taškas – ledas Arktyje suplonės tiek, kad čia galės praplaukti ledlaužiai“, – teigė L. Smithas.
Iki amžiaus vidurio dauguma laivų galės plaukti Šiaurės jūrų keliu (Rusijos laivybinė magistralė Arktyje, kuri driekiasi per Arkties vandenyno jūras) nepadedant ledlaužiams. Šis kelias yra maždaug 40 proc. trumpesnis nei „pietinis aplinkkelis“, einantis pro Sueco kanalą.
Plaukiant skersai Šiaurės polių atstumas tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų sutrumpėtų dar 20 proc. (lyginant su Šiaurės jūrų keliu).
Tiesa, tirpstanti Arktis ne tik atvers naujus laivininkystės kelius, bet ir gali sukelti tarptautinių nesutarimų valstybėms dalijantis įtakos zonas bei po ledu slypinčius išteklius. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad būtina priimti tarptautinius susitarimus dėl aplinkosaugos Arktyje.
 |
| Populiariausi laivybos keliai Arktyje šilčiausią rugsėjo mėnesį 2006–2015 metais (kairėje) ir prognozės 2040–2059 metams (dešinėje). |
