Šiuo metu pasaulyje gyvena 7,7 mlrd. žmonių. Nuo 1950 metų ji auga po 1–2 proc. kasmet (bent jau tokius skaičius pateikia „Pew Research Center“). O 2100 m. žmonių skaičius planetoje pasieks 10,9 mlrd. ir augs mažiau nei po 0,1 proc. kasmet, skelbia tyrimų centras.
Labiausiai populiacijos augimą stabdys mažėjantis gimstančių vaikų skaičius, tvirtina analizės autoriai, kurie remiasi Jungtinių Tautų parengtos ataskaitos „World Population Prospects 2019“ duomenimis.
JT ataskaitoje nurodoma, kad pasaulinis gimstamumo rodiklis bus mažesnis už „pakeitimo gimstamumo rodiklį“ (gimstamumo rodiklį, kuriam esant pasaulinė populiacija būtų stabili, nes gimstantys žmonės pakeistų mirštančius). Dabartinis pakeitimo gimstamumo rodiklis yra 2,1 vaiko moteriai – gerokai mažesnis už dabartinį pasaulinį 2,5 gimstamumo rodiklį. Bet prognozuojama, kad iki 2100 metų gimstamumo rodiklis kris iki 1,9 vaiko vienai moteriai.
Maža to, JT ataskaitoje nurodoma, kad vidutinis tuo metu gyvenančio žmogaus amžius išaugs nuo 31 metų iki 42. Per laikotarpį nuo 2020 iki 2100 metų žmonių, vyresnių nei 80 metų, skaičius išaugs nuo 146 iki 881 milijonų. Seniausios populiacijos 2100 metais gyvens Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose.
Manoma, kad iki šimtmečio pabaigos vienintelis pasaulio regionas, išlaikysiantis stiprų populiacijos augimą, bus Afrika – ji nuo 1,3 mlrd. žmonių 2020 metais išaugs iki 4,3 mlrd. 2020 metais. Europos populiacija viršūnę pasieks 2021 metais ir pradės mažėti. Azijos populiacija augs iki 2055 metų, o Šiaurės Amerikos populiacija augs, bet daugiausiai dėl migracijos į šį žemyną.
