Sulaukus 35–40 m. sveikata ir ilgaamžiškumas pradeda tolti vienas nuo kito, sako praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis ilgaamžiškumo praktikose besispecializuojantis dr. Vicente Mera.
Vis dėlto prasta sveikata senatvėje nebūtinai yra nulemta – pavyzdžiui, genetika lemia tik apie 30 proc. žmogaus sveikatos senatvėje, o šiuolaikinė medicina leidžia ištirti ir pagelbėti prailginti tiek gyvenimo trukmę, tiek sveikatą.
Ilgaamžiškumo mokslas nuolat juda į priekį – viena iš karščiausių sričių šiuo metu yra kraujo baltymų tyrimai, siekiant atrasti tą, kuris atsakingas už kūno senėjimą.
„Mes žinome, kad kraujyje yra baltymas, kuris transformuoja senėjimo procesą – jį pagreitina arba atitolina. Tačiau kraujyje yra daugybė skirtingų molekulių, todėl labai sunku nustatyti, kuri iš jų yra už tai atsakinga. Mokslininkai bando tai išsiaiškinti. Yra keletas kandidatų: vienas iš jų yra baltymas GDF11. Tai yra ateitis. Manau, kad tai veikia ir tai yra ateitis. Net jei GDF11 už tai nėra atsakingas, tai greičiausiai bus panašus baltymas, galintis transformuoti jūsų senėjimą“, – 15min kalbėjo V.Mera.
Vis dėlto stebuklingos piliulės, kuri atjaunintų nieko nedarant, nėra, perspėja jis. Nors pasaulio turtingieji beria šimtus milijonų, mėgindami tokį metodą atrasti, egzistuoja gana paprastų procedūrų, kurios prieinamos tiek milijardieriui, tiek paprastam žmogui.
Beveik prieš 40 metų Sevilijos universitete įgijęs vidaus ligų specialybę, vėliau V.Mera pasuko link to, ką šiandien vadiname ilgaamžiškumo tyrimais. Šiandien vyras yra vienas žinomiausių šios srities specialistų, į kovos su senėjimu ir regeneracinės medicinos spektrą įtraukęs naujas kompetencijos sritis, įskaitant bioidentiškus hormoninius papildus, genetinį ir genominį vertinimą, telomerinį vertinimą ir kitus.
