Stipresnė apsauga nuo Delta atmainos
Naujausiame tyrime, kuriame dalyvavo Liverpulio universiteto mokslininkai, nustatyta, kad po dviejų dozių ilgesnis dozavimo intervalas lėmė didesnį antikūnų kiekį ir didesnę „pagalbinių“ T ląstelių, kurios palaiko imuninę atmintį ir antikūnų atsaką, dalį.
Svarbu tai, kad pasauliniai tyrimai rodo, jog tiek trumpas, tiek ilgas dozavimo intervalas lemia stiprią realią apsaugą nuo COVID-19, todėl pabrėžiama antrosios vakcinos dozės svarba.
Sveikatos priežiūros darbuotojų T ląstelių apsauginio imuniteto nuo COVID-19 tyrime (PITCH) buvo tiriama, kaip keičiasi antikūnų ir T ląstelių kiekis laikui bėgant po „trumpo“ (3-4 savaitės, vidutiniškai 24 dienos) arba „ilgo“ (6-14 savaičių, vidutiniškai 70 dienų) intervalo tarp pirmosios ir antrosios „Pfizer“ COVID-19 vakcinos dozės. Iš 503 tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros darbuotojų 223 (44 proc.) anksčiau buvo pasiskiepiję COVID-19 vakcina.
Nustatyta, kad esant ilgesniam dozavimo intervalui, laboratorijoje ištyrus antikūnų kiekį tarp pirmosios ir antrosios dozės, antikūnų kiekis pastebimai sumažėjo. T ląstelės gerai išsilaikė tarp pirmosios ir antrosios dozės.
Po dviejų vakcinos dozių neutralizuojančių antikūnų kiekis buvo dvigubai didesnis po ilgesnio dozavimo intervalo, palyginti su trumpesniu dozavimo intervalu, taip pat T ląstelių kiekis buvo 1,6 karto mažesnis po ilgesnio, palyginti su trumpesniu dozavimo intervalu.
Tačiau po ilgesnio dozavimo intervalo didesnę T ląstelių dalį sudarė pagalbinės T ląstelės, kurios yra svarbios ilgalaikei imuninei atminčiai ir padeda gaminti antikūnus, kad būtų išvengta infekcijos. Ilgesnis dozavimo intervalas taip pat lėmė didesnį neutralizuojančių antikūnų kiekį po antrosios dozės, nukreiptą prieš Delta variantą ir visus kitus tirtuosius susirūpinimą keliančius variantus.
Tyrimo metu nustatyta, kad nepriklausomai nuo dozavimo grafiko, antikūnų ir T ląstelių lygis skirtingiems asmenims labai skyrėsi, o tai gali priklausyti nuo genetikos, sveikatos būklės ir ankstesnio kontakto su COVID-19 ir kitais virusais.
Tyrimą finansavo Sveikatos ir socialinės rūpybos departamentas, jam vadovavo Oksfordo universitetas, bendradarbiaudamas su Liverpulio, Niukaslo, Šefildo ir Birmingemo universitetais ir remiamas Jungtinės Karalystės koronavirusų imunologijos konsorciumo.
Anglijos viešosios sveikatos tarnybos (Public Health England) pateikti realūs duomenys rodo, kad „Pfizer“ COVID-19 vakcina veiksmingai mažina sunkių susirgimų, hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičių net po vienos dozės. Supratimas apie pagrindinį imuninį atsaką, atsirandantį dėl skirtingų dozavimo schemų, padės maksimaliai padidinti apsaugą ateityje, kovoti su naujais susirūpinimą keliančiais variantais ir užkirsti kelią pakartotiniam užsikrėtimui.
