Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Indijoje sustabdyti bandymai atgaivinti žmones po smegenų mirties

Indijos medicininių tyrimų taryba (ICMR) uždraudė atlikinėti atgaivinimo eksperimentus su žmonėmis, kuriems nustatyta smegenų mirtis. Juos planavo atlikti bendras Indijos ir JAV projektas „ReAnima“. ICMR Nacionalinis medicinos statistikos institutas išbraukė projektą iš klinikinių bandymų registro, rašo „Science“.
Neuronai
Neuronai / Vida Press nuotr.

„ReAnima“ – bendram JAV biotechnologijų kompanijos „Bioquark“ ir Indijos „Revita Life Sciences“ projektui – buvo pritarta 2016 metų gegužę. Tyrėjai planavo atgaivinti 20 nuo traumų mirusių žmonių smegenis Anupamo ligoninėje, įsikūrusioje Rudrapure, Utarakando valstijoje.

Smegenų mirtimi vadinamas visiškas ir negrįžtamas smegenų funkcijų praradimas (ypač, smegenų kamieno, atsakingo už kvėpavimą ir kraujotaką). Smegenų mirtis daugelyje šalių laikomas žmogaus mirties kriterijumi. Nors žmonių centrinė nervų sistema (CNS) negeba nors kiek ženkliau atsistatyti, kai kurių žuvų ir amfibijų svarbiausios smegenų dalys po traumos geba atsistatyti.

Smegenų mirtimi vadinamas visiškas ir negrįžtamas smegenų funkcijų praradimas.

„ReAnima“ kūrėjai nutarė atlikti panašų procesą su 15 – 65 metų amžiaus žmonėmis, kuriems atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, vos jiems konstatuojama smegenų mirtis, vadinamiesiems „gyviesiems lavonams“.

Tam jie tikėjosi panaudoti kelių metodikų derinį. Pagal vieną iš jų, po smegenų dangalais suleidžiamas „Bioquark“ sukurtas peptidų mišinys BQ-A. Jo sudėtis panaši reguliacinių faktorių derinį, koks būna kiaušialąstėje iš karto po apvaisinimo. Pasak kūrėjų, šie peptidai skatina efektyvų audinių atsistatymą.

„Fotolia“ nuotr./Smegenys
„Fotolia“ nuotr./Smegenys

Kartu su BQ-A eksperimentatoriai planavo suleisti mezenchimines kamienines ląsteles, gebančias išsivystyti į įvairias nervinio audinio ląsteles. Dar papildomai buvo planuojama atlikti vidinę stimuliaciją lazeriu (per šviesolaidį), o taip pat elektra stimuliuoti vidurinį nervą (pagrindinis rankos nervas, prasidedantis petiniame rezginyje). Kaip buvo pademonstuota anksčiau, ši procedūra padeda atsibusti iš komos po smegenų traumos.

Eksperimentuojant šiomis metodikomis, pavyko padėti keliems komoje buvusiems pacientams ir du žmones po smegenų mirties grąžinti į vegetatyvinę būseną.

Pasak „ReAnima“ atstovų, eksperimentuojant šiomis metodikomis, jiems pavyko padėti keliems komoje buvusiems pacientams, ir du žmones po smegenų mirties grąžinti į vegetatyvinę būseną.

Pirmos bandymų fazės tikslas buvo mirusias smegenis atgaivinti iki minimaliai sąmoningos būsenos (ji primena komą, tačiau pacientas kartais reaguoja į aplinką, pavyzdžiui, mirksi arba seka šviesos šaltinį). Kaip pažymi eksperimentatoriai, žinoma nemažai atvejų, kai tokios būsenos žmonėms grįždavo sąmonė. Rezultatus tikėtasi gauti iki 2017 metų balandžio.

Etinės problemos

Vos „ReAnima“ paskelbė savo ketinimus, pasigirdo įvairių sričių ekspertų kritika, – jie abejojo tiek praktine jų realizavimo galimybe, tiek ir panašių eksperimentų etiniu aspektu.

Dabartinio ICMR sprendimo priežastimi tapo keli aptikti bandymų reglamento pažeidimai. O būtent, tyrėjai nepateikė leidimo prašymo Indijos generaliniam vaistinių priemonių apyvartos kontrolės generaliniam inspektoriui, o tai yra būtina klinikinių bandymų atlikimo sąlyga.

Anupamo ligoninės vadovas ir „Revita Life Sciences“ savininkas Himanshu Bansalas pareiškė, kad šis klausimas yra generalinio inspektoriaus kompetencijos ribose ir su ICMR nesusijęs. „Bioquark“ CEO Ira Pastor pranešė, kad dėl ICMR draudimo projektas nesustos ir jei reikės, eksperimentai bus atlikti už Indijos ribų.

Panašų ambicingą projektą vykdo ir italo neurochirurgo Sergio Canavero vadovaujama tarptautinė HEAVEN/GEMINI grupė. Ji planuoja 2017 metais persodinti paralyžiuoto žmogaus galvą mirusio donoro kūnui. Kol kas projektu užsiimantys mokslininkai atliko gyvūnų stuburo smegenų atgaivinimo eksperimentus – esminę būsimos transplantacijos užduotį. Ir Canavero, ir jo kolegų planai bei projektai susidūrė su aršia kritika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?