Zondo „Chandrayaan 2“ misijos pradžia buvo atidėta dėl „techninio rikto“, aptikto 640 tonų sveriančioje nešančiojoje raketoje, sakė Indijos kosminių tyrimų organizacijos (ISRO) atstovas B.R.Guruprasadas.
Pasak jo, atgalinis laiko skaičiavimas buvo sustabdytas likus 56 min. 24 sek. iki starto. B.R.Guruprasadas pridūrė, kad agentūra artimiausiu laiku paskelbs atnaujintą starto datą.
„Chandrayaan“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Mėnulio laivas“, turėtų minkštai nusileisti ties Mėnulio pietų ašigaliu ir paleisti mėnuleigį, turintį tyrinėti vandens išteklius, aptiktus per ankstesnę Indijos orbitinio zondo misiją.
Branduolinė galybė Indija siekia tapti penktąja pagal dydį pasaulio ekonomika, o jos premjero Narendros Modi nacionalistų vyriausybė stengiasi pademonstruoti šalies pažangą saugumo ir technologijų srityje. Jeigu Indija sugebėtų sklandžiai nutupdyti savo aparatą, ji būtų tik ketvirtoji tai padariusi valstybė po Rusijos, JAV ir Kinijos.
ISRO pirmininkas daktaras K.Sivanas praeitą savaitę per spaudos konferenciją sakė, kad apie 140 mln. JAV dolerių (124,4 mln. eurų) kainavusi misija „Chandrayaan 2“ yra pažangiausia iš kada nors surengtų Indijos. Jos sudėtingumą lemia būtinybė švelniai nutupdyti aparatą per operaciją, kurią jis įvardijo kaip „15 baisių minučių“.
Sekmadienį pradėjus skaičiuoti laiką iki starto K.Sivanas aplankė dvi hinduistų šventyklas pasimelsti už misijos sėkmę.
Beveik nuo pat savo įkūrimo 1962 metais Indijos kosmoso programa buvo kritikuojama kaip netinkama itin daug gyventojų turinčiai besivystančiai valstybei.
Tačiau per dešimtmečius trukusius kosmoso tyrimus Indija sugebėjo sukurti palydovų, ryšių ir nuotolinių tyrimų technologijas, padedančias spręsti šalies problemas, pradedant žuvų migracijos prognozėmis, baigiant audrų ir potvynių prognozavimu.
Šį mėnesį minint pirmojo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje 50-ąsias metines didžiausios pasaulio kosmoso agentūros vėl kreipia žvilgsnius į Žemės gamtinį palydovą, laikomą idealia aikštele bandyti technologijoms, reikalingoms tolimojo kosmoso tyrimams. Be to, patvirtinus, kad Mėnulyje esama užšalusio vandens, jis gali tapti tarpine stotele tolimesniems skrydžiams.
„Mėnulis yra savotiškas užpakalinis kiemas mūsų treniruotėms prieš kelionę į Marsą“, – sakė NASA vyriausiasis inžinierius Adamas Steltzneris, atsakingas už JAV kosmoso agentūros 2020 metais planuojamo paleisti marsaeigio projektą.
Dėl kelių atidėjimų Indija praleido progą tapti pirmąja šalimi, nutupdžiusia savo tyrimų aparatą nematomojoje Mėnulio pusėje. Sausį tai padarė Kinija, nuskraidinusi „Chang'e 4“ zondą ir mėnuleigį.
2008 metais Indijos orbitinis zondas „Chandrayaan 1“ skriedamas aplink Mėnulį padėjo patvirtinti, kad ten esama vandens atsargų. ISRO nori, kad per naująją misiją mėnuleigis nuodugniau ištyrinėtų vieną sritį, kurioje, mokslininkų nuomone, yra vandens ledo telkinys, galintis sudaryti sąlygas žmonėms Mėnulyje nuveikti kai ką daugiau, nei vien kelti vėliavas per būsimas pilotuojamas misijas.
Jungtinės Valstijos planuoja iki 2024 metų pasiųsti į Mėnulio pietų ašigalio sritį astronautų įgulą.
N.Modi paskelbė, kad Indija iki 2022 metų surengs savo pirmąjį pilotuojamą kosminį skrydį.
