Du straipsniai, paskelbti žurnale „Nature“, užpildo didelę spragą mūsų žiniose apie tuos mažyčius žmones, kurių permaininga evoliucijos istorija pasiekė aklavietę prieš maždaug 50 tūkst. metų.
Negausios liekanos, kurias sudaro vieno suaugusio individo ir dviejų vaikų kaulai bei dantys, patvirtina teoriją, kad „hobitai“, kuriuos mokslininkai vadina Homo floresiensis, atvyko į Floreso salą kaip kitokios, stambesnių hominidų rūšies atstovai prieš maždaug 1 mln. metų.
Tie stačiomis vaikščioję ir įrankius gaminęsi žmonės smulkėjo karta po kartos, kol tapo perpus mažesni ir lengvesni, palyginus su jų protėviais.
Po evoliucija juos nuvedė labai keista kryptimi.
Tie stačiomis vaikščioję ir įrankius gaminęsi žmonės smulkėjo karta po kartos, kol tapo perpus mažesni ir lengvesni, palyginus su jų protėviais.
Šis procesas, vadinamas salų nanizmu, būdingas kai kuriems salose paplitusiems gyvūnams, kai individai tampa iki šešių kartų mažesni, taip prisitaikydami prie aplinkos, kurioje esama mažiau išteklių.
Floreso sala taip pat buvo miniatiūrinių į dramblius panašių gyvūnų stegodonų, kuriuos galbūt visiškai išmedžiojo mažieji žmonės, namai.
Naujai rastos fosilijos tapo pirmuoju fiziniu įrodymu, kad žmonės susmulkėjo, kai buvo izoliuoti buvusiame pusiasalyje, kuris virto sala, kylant vandenyno lygiui.
„Hobitas buvo tikras“, – sakė vienas iš pagrindinių vienos studijos autorių archeologas Adamas Brummas, dirbantis Griffitho universiteto Žmonių evoliucijos tyrimų centre Australijos Kvynslando valstijoje.
„Tai buvo senovinė žmonių rūšis, kitokia negu mūsų ir nebeegzistuojanti mūsų planetoje šiais laikais“, – pridūrė jis.
Naujosios fosilijos buvo aptiktos Floreso salos centrinėje dalyje 2014 metais, už maždaug 100 km nuo vietos, kur 2003-aisiais buvo pirmąkart rasta „hobitų“ liekanų.
Naujieji radiniai iš dalies atsakė į svarbius klausimus: iš kokios rūšies išsivystė H. floresiensis ir kiek laiko užtruko jiems susmulkėti?
Pasak A.Brummo, išlieka du tikėtini šios rūšies žmonių kilmės scenarijai.
„Pirmasis – kad „hobitai“ yra sumažėję Homo erectus (statieji žmonės) iš Javos“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.
Homo erectus, kurie užaugdavo iki 1,8 m ir svėrė iki 70 kg, kaip manoma, buvo pirmieji hominidai, iškeliavę iš Afrikos.
Didžiulė staigmena
H. erectus, gyvenusių prieš maždaug 1,2 mln. metų, kai didžioji Indonezijos salyno dalis tebebuvo vientisa sausumos masė, liekanų rasta Javos saloje XIX amžiaus pabaigoje.
Dantų panašumai rodo, kad ta rūšis yra labiausiai tikėtini Floreso žmonių protėviai, sako A.Brummas.
„Alternatyvi teorija – kad tie padarai kilo iš ankstyvesnės, labai archajiškų Afrikos hominidų smulkiais kaulais šakos“, – pridūrė jis.
Tyrėjai pabrėžė, kad viena teorija buvo tvirtai paneigta – jog Floreso „hobitai“ buvo šiuolaikiniai žmonės, susmulkėję dėl ligų arba genetinių sutrikimų.
„Šis radinys visiems laikams išsklaido bet kokias abejones, teigiančias, kad Homo floresiensis tebuvo ligoti Homo sapiens“, – sakė šių kasinėjimų vadovas Gertas van der Berghas, Volongongo universiteto Archeologijos centro profesorius.
Labiausiai stebina, kad individai, kurių liekanų buvo neseniai rasta, buvo nedaug stambesni negu žmonės, kurie tebegyveno toje saloje, praėjus daugiau negu 600 tūkst. metų.
„Buvau apstulbintas, kai pirmąkart pamačiau tas naujas fosilijas“, – sakė studijos bendraautorius Yousuke Kaifu, Tokijuje įsikūrusio Nacionalinio gamtos ir mokslo muziejaus mokslininkas.
Atrodytų labiau tikėtina, kad tokio senumo liekanos turėtų būti labiau panašios į stambesnių Homo erectus arba kokios nors primityvesnės rūšies atstovų.
„Tai, ką mes radome, buvo didžiulė staigmena, – pridūrė A.Brummas. – Tai rodo, kad H.floresiensis yra nepaprastai sena rūšis, kuri evoliucionuodama susmulkėjo Florese labai ankstyvu laikotarpiu, galbūt tuojau po to, kai jie atkeliavo į tą salą prieš maždaug milijoną metų.“
