Šiuo metu viešojoje erdvėje vykstantis reiškinys yra informacinis karas, kurio tikslas įtikinti žmones viena tiesa, užkirsti kelią tikrovei, iškreipti įvykius ir faktus skleidžiant propagandą. Kaip teigia T. Stamulis, didžiausia tokio karo problema yra ta, kad žmonės įtiki tuo, ką girdi ir mato ir patys toliau skleidžia melagienas.
Kas yra informacinis karas ir kaip jis vyksta?
„Informacinis karas nėra tik pavieniai suklastotos informacijos vienetai, nes informacijos sklaidos srautas ir priemonių kiekis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, melagiena gali būti paskelbta nepatikimame puslapyje, socialinių tinklų paskyroje ar tinklaraštyje ir platinama pasidalinant, siunčiant nuorodas. Informacinio karo kontekste ta pati informacija skelbiama per visus informacijos kanalus. Melagieną galima pažinti pagal šaltinį, tačiau informacinio karo žinutės skelbia oficialūs šaltiniai, todėl reikia daugiau pastangų norint atpažinti kas tiesa, kas ne“, – aiškina T.Stamulis.
Prasidėjus informaciniam karui, dažniausiai įtraukiamos visos žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai ir kiti šaltiniai. Puolimo metu yra skelbiama įvairi informacija, ja aktyviai dalinamasi, taip skleidžiamas melas. O gynybos metu – stengiamasi blokuoti melagieną skleidžiančius šaltinius, pateikti kitą įvykių versiją ir visais būdais sumažinti propagandos kiekį.
Kaip teigia ekspertas, propaganda labiausiai skleidžiama tose šalyse, kur ribojama žodžio laisvė, nes jai prasiskverbti kur kas lengviau. „Pavyzdžiui, žiūrėdami žinias, tikime tuo, ką matome, nes tai šaltinis, kuris turi skelbti naujausią ir faktinę informaciją. Tačiau jeigu tas žiniasklaidos priemones kontroliuoja valstybė, faktai dažnai gali būti iškreipiami siekiant paveikti žmones ir rodyti tik tai, kas naudinga valdžios institucijoms.“
Kaip elgtis vykstant informaciniam karui?
Šiais laikais, kai internetas ir televizija yra pasiekiama visiems žmonėms, tokio pobūdžio kare dalyvauja visi. Žinoma, dalis būna stebėtojais, tuo tarpu kiti – aršiai ir aktyviai įsitraukia į informacinį karą.
Bet, kaip ir visur, nėra vieno pusės, todėl dalis palaiko dezinformacinę pusę, ja tiki ir skleidžia savais kanalais, tuo tarpu kiti – stengiasi tą informaciją paneigti, blokuoja ją, neigia suklastotus faktus ir visais įmanomais būdais stengiasi pateikti teisingą informaciją. Todėl labai svarbu neįsitraukti į informacinį karą nežinant tikrų faktų, dalintis neaiškiais ir nepatikimais šaltiniais, kurių sklaida gali paveikti žmones.
Kaip teigia T.Stamulis, vykstant informaciniam karui svarbiausia yra tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti informacijos šaltinį. „Negalima pasikliauti vienu šaltiniu, ypač, jeigu tas šaltinis neaiškus, nepatikrintas, abejotinos reputacijos. Tik tikrindami informaciją ir vertindami ją objektyviai, išvengsite melagienų skleidimo“.
T.Stamulis dalinasi esminėmis priemonėmis, kurių turi imtis kiekvienas žmogus, kad netaptų informacinio karo auka:
- Atkreipti dėmesį į šaltinį ir remtis daugiau nei vienu.
- Įsitikinti turinio autorių patikimumu.
- Stengtis nepasiduoti kitų provokacijoms ar kalboms, žvelgti objektyviai.
- Esant galimybei, išnagrinėti ne vienos šalies tinklapį, o paskaityti kitų šalių leidinius ta pačia tematika.
- Kritiškai vertinti pateiktą informaciją, nepriklausomai nuo informacijos šaltinio.
- Dalintis informacija ir ją viešinti tik įsitikinus, kad ji teisinga.
- Jei pastebima, kad skelbiama dezinformacija, privaloma informuoti atsakingas valstybės tarnybas. Jei dezinformacija skelbiama interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose – reikia kreiptis į svetainės tarnybą ar savininką apie teikiamą kenkėjišką turinį ir informuoti apie paskyras, vykdančias dezinformacijos veiklą.
