Šie dronai ženkliai prisidės prie poveikio aplinkai mažinimo kasdienėje operatoriaus veikloje, nes leis dujotiekių sistemoje efektyviau kontroliuoti į aplinką kartais prasiskverbiantį metaną bei CO2 kiekį, išmetamą dujų tinklo apžiūrai naudojant automobilius. Tokiu būdu bus labiau apsaugota ir aplink dujotiekį besidriekianti flora ir fauna.
„Inovacijų svarba dujų tinklo saugumui užtikrinti yra reikšminga, nes padeda rutininius, tačiau itin svarbius darbus atlikti efektyviau ir su mažesniu CO2 pėdsaku. Periodiškai tikriname visus du tūkstančius kilometrų eksploatuojamų dujotiekių, kad laiku aptiktume pradedančius formuotis dujų nuotėkius dėl suvirinimo siūlų ar kitų defektų. Esame taikę apskridimo sraigtasparniais su lazerine nuotėkių aptikimo įranga metodą, vykdome patikimą, bet lėtą nuotėkių paiešką jautriais rankiniais prietaisais dujotiekių apėjimo būdu. Labai tikimės, kad naujoji technologija, visapusiškai ją įvaldžius, padės efektyviau pasiekti aplinkosaugos ir dujotiekių patikimumo tikslus. Esame vieni pirmųjų perdavimo sistemos operatorių žengiančių šiuo keliu“, – drono privalumus vardija „Amber Grid“ technikos direktorius Andrius Dagys.
Inovatyvios sistemos sukūrimas pateikė ne vieną iššūkį. Jos koncepcija keitėsi drono kūrimo procese.
Atsižvelgdami į poreikį išlaikyti kuo ilgesnį skrydžio laiką bei daviklio, fiksuojančio metano nuotėkį, tikslumą, partneriai pasiūlė sistemą, susidedančią iš dviejų dronų: pagrindinis dronas skrenda nustatytu maršrutu virš dujotiekio ir fiksuoja dujų nuotėkį, jo koordinates bei kitus parametrus, reikalingus saugiam ir kontroliuojamam skrydžiui. Antrasis dronas pakeliamas, norint vizualiai apžiūrėti ir užfiksuoti jau nustatyto nuotėkio vietą, įvertinti vietovę, priėjimą, augaliją ir kitus aspektus.
Dėl šio funkcijų atskyrimo padidėjo pagrindinio drono įveikiamas atstumas ir skrydžio laikas. Penkių variklių bei fiksuoto sparno orlaivis gali nuskristi 40-50 km, o idealiomis oro sąlygomis - net iki 80-100 km. Drone integruotas specialus jutiklis, kuris skleisdamas lazerio impulsus, aptinka metano koncentraciją ore.
Būsimi pilotai savo dronų valdymo įgūdžius lavino Italijoje įsikūrusioje partnerių dronų valdymo mokymo bazėje bei dar rugsėjo mėnesį išbandė juos realiomis sąlygomis Lietuvoje. Planuojama, kad šie dronai bus naudojami dujotiekių apžiūrai, papildant, o vėliau ir pakeičiant „gyvą“ dujotiekių apėjimą.
Dronai sukurti ir ištestuoti realioje aplinkoje, įgyvendinant tarptautinį „SecureGas_H2020“ projektą, kuriame dalyvauja ir „Amber Grid“. Šio projekto pagrindinis tikslas – sukurti priemones gamtinių dujų infrastruktūros kibernetiniam ir fiziniam saugumui užtikrinti.
Lietuvos dujų perdavimo sistemą sudaro 2115 km aukšto slėgio dujotiekių, 64 dujų skirstymo stotys ir dvi dujų kompresorių stotys Širvintų ir Panevėžio rajone.
Italijoje įsikūrusi įmonė „Italdron“ specializuojasi bepiločių orlaivių panaudojimu optimizuojant įvairius verslo procesus.
