Kartu su skaitmeninės komunikacijos specialiste Sigita Bietkyte, pristatančia leidyklos VAGA išleistą, „New York Times“ bestseleriu pripažintą marketingo eksperto Scotto Galloway knygą „Ketvertas: Neregimoji „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“ DNR“, kalbamės apie šių socialinių tinklų populiarumo paslaptis bei ateities verslo perspektyvas. Ar „Facebook“ ateityje taps lyderiaujančia žiniasklaidos platforma, išstumsiančia naujienų portalus? Kaip pasiekti savo tikslų verslo įmonėms gali padėti „Instagram“ tinklas? Ir kodėl turėtume nenuvertinti kitų socialinės medijos sklaidos kanalų – tokių kaip „Snapchat“, „Youtube“ ir kitų?
– „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ar „Youtube“ – kuri socialinės medijos platforma šiuo metu pagal vartotojų įsitraukimą auga labiausiai ir kodėl?
– Be abejo, „Facebook“ savo, lyderio pozicijos, taip lengvai ir greitai neužleis. Tačiau kol vyksta kova dėl socialinės medijos vartotojų dėmesio, siūlyčiau atkreipti dėmesį į sparčiai augantį „Instagram“. Pažiūrėkime, kad ir į verslo paskyras, dar ne per seniausiai Lietuvoje juridiniams asmenims reikėjo kone įrodinėti, kodėl svarbu turėti „Facebook“ paskyrą, o dabar be didesnių diskusijų jie persikelia į „Instagram“ platformą, kurio auditorija Lietuvoje auga labai sparčiai.
Kalbant apie „Snapchat“, šis tinklas Lietuvoje kol kas turi mažiausią ir tuo pačiu jauniausią auditoriją. Tad kol žmonės šį tinklą matys tik kaip galimybę dalintis trumpalaikėmis nuotraukomis, neaprėpiančią daugiau naudingo turinio, tol jo spartaus augimo nepamatysime. Jis augs tiek, kiek auga socialinių tinklų vartotojų skaičius apskritai. Priešingai nutiko su „Instagram“, šis tinklas virto bendravimo, turinio, o dabar vis sparčiau virsta ir vienu iš elektroninės prekybos kanalų.
– Ar galėtumėte įvardinti pagrindinius „Facebook“, „Instagram“ ir „Snapchat“ vartotojų auditorijos skirtumus?
– Jeigu lygintume pagal amžių, turbūt būtų galima teigti, kad vyriausia auditorija renkasi „Facebook“, o jauniausia „Snapchat“, tuo tarpu „Instagram“ auditorija persidengia, apima visas tris – tiek vyresnius, tiek jaunesnius.
– Jeigu prieš penkis metus, kaip minėjote, verslo įmonėms užtekdavo reprezentatyvios svetainės ir „Facebooko“ paskyros, šiandien daugelis keliasi į „Instagram“, „Youtube“, „Pinterest“ ir kitas socialines medijas. Kaip manote, kurios socialinės platformos žvelgiant iš verslo pusės atrodo perspektyviausios, jeigu atsižvelgtume į vartotojų augimą ir įsitraukimą?
– Kaip jau minėjau, įmonės noriai keliasi į naujus tinklus. Aš linkusi savo balsą atiduoti už „Instagram“, persikėlimo į šį tinklą banga šiuo metu tikrai gaji. Visų pirma auga „Instagram“ vartotojų skaičius, taigi įmonės turi daugiau galimybių pasiekti savo auditoriją. Antra, tai tarsi galimybė pasirodyti iš kitos pusės. Jeigu „Facebook“ rodome savo solidų veidą ir kartais prisibijome parodyti daugiau įmonės „virtuvės“, tai „Instagram“ yra ta vieta, kur galime būti šiek tiek kitokie – atviresni, galbūt žaismingesni, naudotis kitomis sklaidos priemonėmis, pavyzdžiui „Insta Stories“, kurių trukmė 24 valandos. Šią madą diktuoja ir jaunesnė „Instagram“ auditorija. Be to, verslo įmonių įsitraukimą skatina ir atsiradusi „Instagram“ parduotuvės funkcija, leidžianti pristatyti savo prekes ir paslaugas platesnei auditorijai.
Kitas labai svarbus sklaidos kanalas yra „Youtube“. Kasdien video turinio daugėja, todėl auga ir jo poreikis. Tačiau priešingai nei „Instagram“, čia norint transliuoti kokybišką turinį prireikia kur kas daugiau kaštų. Juk video turinio sukūrimas apima ir minimalų scenarijų, filmavimą bei montavimą ir pan. Tad suprantama, kad įmonės čia kol kas keliasi visai nedrąsiai.
– Ar sutiktumėte, kad „Snapchat“ – tai dar viena Lietuvoje nepakankamai išnaudojama reklamos platforma nepaisant to, kad daugiausiai ja naudojasi paaugliai? Marketingo ekspertas, knygos „Ketvertas: Neregimoji „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“ DNR“ autorius S.Galloway teigia: „Pagrindinė šios programos gudrybė ta, kad įrašai čia po kelių sekundžių ar valandų dingsta. Tai apsaugo nuo klaidų. Žmonės laisviau dalijasi intymesniu turiniu, nes nereikia jaudintis, kad jį pamatys būsimasis partneris ar darbdavys. Pateikiamo turinio trumpalaikiškumas sukelia skubos pojūtį. Šis pojūtis verčia vartotojus labiau įsitraukti, o tai labai patinka reklamuotojams.“
– Aš manau, kad „Snapchat“ tinklas šiandien Lietuvoje yra išnaudojamas tiek, kiek yra poreikis išnaudoti. Jei tiekėjas ar gamintojas nori pasiekti savo tikslinę auditoriją, kuri renkasi būtent „Snapchat“, tai šią platformą ir renkasi. Tačiau ne paslaptis, kad perkamoji galia koncentruojasi ne čia. Vis dėlto su metais „Snapchat“ auditorija sensta, tad neatmeskime ir šios galimybės.
Iš dalies sutinku su jo mintimis, juk būtų sunku paneigti tai, kad mūsų keliamas turinys daro įtaką mūsų socialiniam „burbului“.
– S.Galloway taip pat nemažai kritikuoja „Facebook“. Anot jo, „didelę dalį naujovių „Facebook“, panašiai kaip „Google“, gauna nemokamai iš savo vartotojų“. Kai tuo tarpu „didžiosios pramogų bendrovės (kaip „MTV“, „Disney“, „HBO“, „Netflix) originaliam turiniui turi išleisti milijardus“. Ar sutiktumėte su šia mintimi – kad „Facebook“ tam tikra prasme išnaudoja savo vartotojus siekdami naudos sau? Pasisavindami, kopijuodami ar kitaip išnaudodami vartotojų pateikiamą originalų turinį, o taip pat sekdami tai, ką mes veikiame ir atitinkamai parinkdami mums rodomus reklaminius pranešimus?
– Taip, knygoje „Ketvertas“ S.Galloway verčia pažiūrėti į „Facebook“ iš visiškai kitos perspektyvos. Iš dalies sutinku su jo mintimis, juk būtų sunku paneigti tai, kad mūsų keliamas turinys daro įtaką mūsų socialiniam „burbului“. Kitaip sakant, „Facebooke“ rašome įrašus, viešiname nuotraukas ir tikimės reakcijų. Be to, tikriname telefoną kas keliasdešimt minučių, lygiai taip pat mūsų draugų ratas tikrina ar kažko neįkėlėme. Užburtas ratas sukasi į save įtraukiantis vis daugiau vartotojų – sekėjų, nors prie įtraukiančio turinio „Facebook“ neprisidėjo, o galiausiai ir atsakomybės neneša, nes tai tik socialinio turinio platforma.
– „Facebook“ šiandien vadinama naująja žiniasklaida. S.Galloway teigimu, anksčiau ar vėliau šis tinklas „suvalgys“ naujienų portalus, kaip šie anksčiau išstūmė tradicinius žiniasklaidos kanalus – laikraščius, radiją ir televiziją. Anot marketingo eksperto, išsilaikys ir savo vertę išlaikys tik didieji, prestižiniai portalai (tokie kaip „Economist“, „Vogue“ ar „New York Times“), tačiau ir šie taps vis labiau priklausomi nuo „Facebook“, šio tinklo vartotojų srauto ir reklamų“. Ar sutiktumėte su tokia prognozuojama žiniasklaidos ateitimi? Juk dabar daugelis naujienas sužinome būtent iš „Facebook“, bėgdami per antraštes, dažnai net neperskaitydami straipsnio. Kaip manote, ar ilgalaikės, laiko patikrintos informacijos poreikis augs ar visgi kris?
– Galbūt priešingai, įvyks (o gal jau vyksta) kažkoks lūžis, kuris dalį žmonių kaip tik sugrąžins prie didžiųjų, vertingą informacija besidalinančių naujienų portalų, podcastų ar nepriklausomų „Youtube“ TV kanalų? Kol kas, kalbant apie Lietuvą, matau gan didelę priešpriešą. Jau kuris laikas madinga nežiūrėti televizijos, tarkime, paklausinėkite savo aplinkos žmonių: ne vienas sakys – turinys skurdus, neįdomus ir televizijos programos yra nevertos jų brangaus laiko. Tačiau brangiausia reklama, o tuo pačiu ir didžiausias auditorijos pasiekiamumas vis dar lieka televizijos pusėje. Tad kalbant apie naujienų portalus, greitos apokalipsės tikrai neįvyks. Be to, jų auditorijos pasižymi lojalumu, tad kol kas neskubėkime laidoti internetinės žiniasklaidos. Iš kitos pusės, reikia mokėti prisitaikyti prie auditorijos, pritraukti ją savo pusėn, tad jeigu koks mažai lankomas naujienų portalas ir apmirė, tai tikrai nereiktų dėl to kaltininti „Facebook“.
„Ketvertas“ tikrai pakeis jūsų nuomonę apie „Amazon“, „Aple“, „Facebook“ ir „Google“.
- S.Galloway knygoje „Ketvertas“ aptaria keturias, vienas iš pačių įtakingiausių pasaulio korporacijų –„Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“, galbūt galėtum įvardinti, kodėl šią knygą galėtumėte rekomenduoti kitiems?
– Skaitant „Ketvertą“ patarčiau nepriimti visko, ką skaitote tiesiogiai, nes ne visos autoriaus įžvalgos yra objektyvios. Tačiau jeigu skaitant pavyks į knygos turinį pažiūrėti iš šalies – patirsite tikrą skaitymo malonumą, kurį papildys begalė įdomių faktų apie šias keturias pasaulio bendroves. Asmeniškai man, įdomiausias, aktualiausias pasirodė skyrius apie „Amazon“. Turbūt dauguma interneto vartotojų naudojasi ir elektroninės prekybos paslaugomis, aš – viena iš jų ir ši sritis man iš tiesų svarbi. Tad sužinoti, kaip kūrėsi, vystėsi ir kokiais šuoliais į priekį lekia „Amazon“, buvo įdomu ir netikėta.
– Kam galėtumėte rekomenduoti šią amerikiečių autoriaus S.Galloway knygą „Ketvertas“?
– Šią knygą rekomenduočiau visiems mėgstantiems verslo istorijas bei tiems, kurie patys svajoja apie nuosavą verslą. Ji supurtys bet kokį jūsų įsivaizdavimą apie verslo vystymą. „Ketvertas“ tikrai pakeis jūsų nuomonę apie „Amazon“, „Aple“, „Facebook“ ir „Google“.
