Visgi, susivilioję šiuo kvietimu bendradarbiauti, liksite apgauti. Daugiau apie šį apgavystės būdą pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.
„Visi sukčiai veikia pagal tą pačią sukčiavimo schemą: po pasirinktų žmonių nuotraukomis palieka komentarus „Collab? DM“ (liet. Bendradarbiaukime?) ir kt., taip skatindami juos susisiekti. Po to – atsiunčia išsamų laišką su sąlygomis, kuriose siūloma neva daug pigiau įsigyti prabangiai atrodančių prekių, jas reklamuoti savo paskyroje ir gauti pelną nuo kiekvieno pardavimo“, – pasakoja „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė ir priduria, kad išsiuntę prekes, sukčiai dažnai dingsta kaip į vandenį: ne tik neatsako į žinutes, bet ir visam laikui ištrina savo paskyrą. Taigi, jūs liekate ir be prekės, ir be žadėto pelno.
Šimtai tūkstančių netikrų sekėjų
Fiktyvūs prekių ženklai „Instagram“ paskyrose turi šimtus tūkstančių sekėjų. Visgi, patyrinėję paskyras atidžiau, suprasime, kad didžioji dalis jų – netikri.
„Tą geriausiai galime pamatyti iš vartotojų įsitraukimo rodiklio (angl. engagement rate). Tokiose fiktyviose paskyrose jis paprastai nesiekia net vieno procento. Tai reiškia, kad nors paskyra turi kelis šimtus tūkstančių sekėjų, didžioji dalis jų yra visiškai neįsitraukę į turinį – „patinka“ ir komentarų skaičius siekia vos kelis šimtus“, – aiškina išmaniųjų įrenginių ekspertė.
Ekspertė priduria, kad tokiose paskyrose parduodamos pigios prekės (dažniausiai – juvelyriniai dirbiniai ir akiniai nuo saulės), tačiau labai aukštomis kainomis. Paskyrose rasite kokybiškas, gražias prekių nuotraukas siekiant sukurti prabangos įspūdį. Todėl vilionė įsigyti jas su didžiule nuolaida – daugeliui skamba labai patraukliai ir jie lengvai įkliūva į sukčių pinkles.
Patraukliausios – nedidelės paskyros
Tokių sukčių taikinyje paprastai atsiduria „Instagram“ vartotojai, turintys nedaug sekėjų.
„Pagrindinė to priežastis labai paprasta – žmonės, savo paskyroje turintys tūkstančius sekėjų, paprastai sulaukia daug pasiūlymų bendradarbiauti ir geba atskirti, kurie iš jų yra fiktyvūs. Tuo metu socialinio tinklo vartotojai su mažomis sekėjų auditorijomis turi mažiau patirties, džiaugiasi gavę bendradarbiavimo pasiūlymą ir yra linkę lengviau pasitikėti ir priimti tokius pasiūlymus“, – sako „Bitės Profė“.
Sukčiai „Instagram“ paskyras randa pagal grotažymes (angl. hashtags) ir vietos, kurioje buvo padaryta nuotrauka, geografinę žymą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, po skirtingų žmonių nuotraukomis, kurios padarytos Italijos sostinėje Romoje, tikėtina, pamatysime tų pačių prekių ženklų komentarus.
Nuo netikros parduotuvės iki sukčių romantikų
Šiandien „Instagram“ gausu ir kitų apgaulės būdų. Pavyzdžiui, populiarių parduotuvių vardu prisidengę sukčiai siūlo įsigyti drabužius su didelėmis nuolaidomis. O pervedęs pinigus į sukčių nurodytą sąskaitą, žmogus taip niekada ir nesulaukia užsakytos prekės. Taip pat labai populiarios ir tokios apgavystės, kuriomis sukčiai apeliuoja į žmogaus jausmus.
„Romantines pažintis mezgantys sukčiai puikiai išmano žmogaus psichologiją, todėl pirmiausia stengiasi kuo labiau suartėti su vienišais ar savimi nepasitikinčiais žmonėmis. O pelnę pasitikėjimą, internetiniai „mylimieji“ prašo paskolinti pinigų ar atskleisti asmeninius prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis“, – teigia L.Štrafėlaitė.
Kaip pranešti apie pastebėtą apgaulę?
Kiekvieną kartą atpažinę fiktyvią paskyrą, nedelsdami praneškite apie ją „Instagram“.
„Instagram“ vartojo paskyros dešiniajame kampe paspaudę tris taškiukus, pasirinkite „Pranešti“ (angl. report) ir tuomet vieną iš dviejų galimų parinkčių: „Tai – šlamštas“ (angl. it's spam) arba „Tai – netinkama“ (angl. it's inappriopriate). Tuomet dar kartą nurodykite priežastį, dėl kurios, jūsų nuomone, „Instagram“ turėtų užblokuoti šią paskyrą. Pabaigoje savo išmaniojo ekrane išvysite pranešimą „Ačiū“ (angl. thank you), kuris reikš, kad jūsų pranešimas sėkmingai užregistruotas“, – paaiškina ekspertė.
