Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas: už balsavo 117 parlamentarų, prieš nebuvo, o susilaikė 10.
Pataisos numato, kad institucijos privalės Vyriausybės patvirtintų duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas laikyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių duomenų centruose.
Šios kopijos būtų naudojamos, jeigu nebebūtų prieinami Lietuvoje laikomi duomenys.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad pataisomis siekiama institucijų duomenis klasifikuoti „nuo didesnio iki mažesnio duomenų jautrumo“ ir diversifikuoti jų saugojimo vietas.
„Kad būtų galimybė šiuos duomenis saugoti tiek valstybės duomenų centruose, tiek privačiuose duomenų centruose, tiek pasitelkti naujausias debesijos technologijas“, – Seime aiškino A.Armonaitė.
Pasak jos, tokia tvarka leis toliau saugiai teikti skaitmenines valstybės paslaugas.
„Tai reiškia, kad įvykus tam tikram force majeure Lietuvos teritorijoje – nesusipratimui, potvyniui, pavyzdžiui, ar kažkam panašaus, duomenys yra saugūs ir apsaugoti, tikimės, kad juos taip pat bus galima naudoti. Tai reiškia, kad jeigu kažkas nutinka vienoje vietoje, skaitmeninė valstybė toliau veikia, skaitmeninės paslaugos veikia ir nuotoliu būdu one line formatu valstybė toliau funkcionuoja“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Seimo Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad institucijose supratimo apie valstybės duomenis buvo kur kas mažiau, kol neprasidėjo karas Ukrainoje.
„Mes siūlėme tokį pažangų būdą, ką naudoja ir estai, ir švedai, ir lenkai, kad valstybės duomenys turi lygiai taip pat būti saugomi, kaip ir oro erdvė, kaip valstybės sienos ir pakrantės. Džiugu, kad iš teisų tas supratimas atėjo greičiau ir ministerijos susitarė, nes tie patys estai, švedai, suomiai ar lenkai jau seniai naudoja tą hibridinį modelį, kai valstybės duomenų kopijas laiko saugiose valstybėse, NATO šalyse, jų duomenų centruose ar debesijose“, – tvirtino jis.
Pasak Seimo nario, pernai tik 21 institucija buvo sukonsolidavusi duomenis, o dabar jau 83.
„Dar lieka 325 institucijos, kurių duomenis reikia suintegruoti, bet, tikiuosi, kad pagaliau tas kompromisinis, hibridinis modelis leis sparčiau apsaugoti visus valstybės duomenis, kad nenutiks tokia situacija, kaip viena ar kita informacinė sistema ar bazė užlūžta, kaip neseniai užlūžo ir infostatyba.lt, kurią Aplinkos ministerija taip pat perkėlinėjo į valstybės duomenų centrą“, – kalbėjo A.Kupčinskas.
Seimas leido valstybinėms institucijoms, kurios neturės techninių galimybių jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą, galės jungtis ir ne per jį. Taip pat valstybės informaciniai ištekliai pagal duomenų svarbą, kaip ir iki šiol, bus skirstomi į keturias rūšis, aiškiau nustačius, kokie duomenys atsidurs kiekvienoje grupėje.
Krašto apsaugos ministerija bent kartą per metus peržiūrės Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir prireikus inicijuos jo pakeitimus.