Motorinių neuronų liga suserga maždaug vienas iš 300 žmonių. Ji paveikia žmonių gebėjimą judėti, kalbėti ir net kvėpuoti, nes motoriniai neuronai, perduodantys pranešimus iš smegenų į raumenis, sutrinka. Tai gali labai sutrumpinti žmonių gyvenimą.
Kas ir kodėl suserga šia liga, priklauso nuo sudėtingos įgimtos genetinės rizikos ir kitų aplinkos veiksnių, kurie kaupiasi visą gyvenimą.
Jau seniai buvo įžvelgtas fizinio krūvio ir ligos ryšys, tačiau ar tai tikra „priežastis“, ar tik „atsitiktinumas“, buvo aršių diskusijų šaltinis.
Sergamumo rodikliai didėja
Atlikus tyrimus su Italijos futbolininkais, nustatyta, kad sergamumo rodikliai yra net šešis kartus didesni nei įprastai.
Vienas iš tyrėjų, daktaras Johnathan Cooper-Knock BBC portalui sakė: „Neabejotinai teigiame, kad fiziniai pratimai yra motorinių neuronų ligos rizikos veiksnys. Kad MND serga daug garsių sportininkų, nėra atsitiktinumas.“
Tyrėjai analizavo Jungtinės Karalystės Biobanko projekto, kuriame sukaupti išsamūs pusės milijono žmonių genetiniai mėginiai, duomenis.
Naudodami Mendelio atsitiktinių imčių metodą, jie šiuos duomenis pavertė eksperimentu ir nustatė, kad žmonės, kurių DNR lemia didesnę tikimybę užsiimti įtempta fizine veikla, dažniau serga MND.
Žurnale „EBioMedicine“ paskelbtame tyrime taip pat nustatyta:
- Daugelis genų, kurie didina motorinių neuronų ligos riziką, reaguodami į fizinį krūvį keičia savo elgseną
- Žmonėms, turintiems dažniausią mutaciją, susijusią su MND, liga išsivysto anksčiau, jei jie intensyviai sportuoja
- Intensyvūs ir reguliarūs pratimai apibrėžiami kaip daugiau nei 15-30 minučių ir daugiau nei 2-3 dienas per savaitę. Tačiau akivaizdu, kad daugumai žmonių, kurie tiek daug sportuoja, motorinių neuronų liga neišsivysto.
Šefildo universiteto komanda teigė, kad dėl jų atlikto tyrimo niekas neturėtų nustoti sportuoti.
Tačiau portalui BBC teigė, kad tyrimo rezultatai padės rasti būdų, kaip tikrinti žmones, kuriems gali būti didesnė rizika, ir teikti jiems pritaikytus patarimus.
