Duomenų entuziastas Maxas Galkas sukūrė urbanizacijos raidą atskleidžiančią vizualizaciją. Jos kūrimui vyrukas panaudojo neseniai atlikto tyrimo duomenis apie miesto gyventojų kaitą nuo 3700 pr. m. e. iki 2000 metų.
Verta pažymėti, kad miestai skirtingais amžiais yra apibrėžiami pagal skirtingus kriterijus. „Senovės“ laikotarpiu (3700 m. pr. m. e. iki 1000 m. pr. m. e.) miestu laikoma gyvenvietė, kurioje yra daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o „klasikiniu“ laikotarpiu (1000 m. pr. m. e. iki 1000 m.) – daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. „Moderniu“ laikotarpiu (1000 m. ir daugiau) miestu laikomas metropolis, kuriame yra daugiau nei 1 mln. žmonių.
Nors yra ir daugiau nuomonių, tačiau dažniausia „urbanizacijos“ pradžia laikomi 3700 m. pr. m. e., kai Sumatros civilizacija įkūrė Eridu miestą. Per ateinančius 2 tūkstantmečius miestai pamažu pradėjo atsirasti visoje Vidurio Rytų teritorijoje, kol galiausiai išplito ir Kinijoje.
Miestai ir toliau stabiliai augo Eurazijoje bei Amerikoje, tačiau didysis lūžis įvyko Romos imperijos klestėjimo laiku maždaug nuo 150 m. pr. m. e. – ypač aplink Viduržemio jūrą.
Kuo daugiau kūrėsi imperijų, tuo žemėlapis tapo labiau užimtas. Turbūt didžiausias pokytis įvyko maždaug 1850-1900 metais, kai vyko pramonės revoliucija, smarkiai pakeitusi pasaulio žmonių įpročius ir gyvenimo būdą.
