Užkliuvo greitas plitimas
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo nauja melagiena apie vakcinas nuo koronaviruso. Šį kartą jos buvo susietos su b raupų protrūkiu.
„Beždžionių raupai yra COVID vakcinacijos padarytos žalos imuninei sistemai priedanga, dėl kurios atsiranda juostinė pūslelinė, autoimuninė pūslelinė liga ir herpeso infekcija.
Ar jums neatrodo keista, kad per 50 metų beždžionių raupai taip ir neišplito už kelių Afrikos šalių ribų, tačiau per dvejus metus nuo tariamo Covid-19 atsiradimo beždžionių raupai staiga paplito visose Vakarų šalyse, o visuomenės sveikatos priežiūros institucijos, didžioji žiniasklaida ir Pasaulio sveikatos organizacija apie juos skelbia perdėtą informaciją?
Jei ne, nenorėsite to skaityti, nes galite praleisti naujausią BBC žinių laidą 18.00 val. Bet jei taip, galite nustebti, o galite ir nenustebti, sužinoję, kad esama įrodymų, jog tariamas beždžionių raupų protrūkis iš tikrųjų gali būti vakcinacijos programos „Covid-19“ rezultatas.
Kaip?
Na, tai susiję su herpesu, juostine pūsleline, autoimunine pūslelinės liga ir tuo, kad „Covid-19“ skiepai labai pažeidžia natūralią imuninę sistemą“, – rašė internautė.
Žinoma melagienų svetainė
Moteris taip pat pasidalijo straipsniu iš tinklalapio „The Expose“, kuriame pateikiamas ne vienas žemėlapis, dokumentas ir įvairi statistika, neva pagrindžiantys šią teoriją.
Bet šie „įrodymai“ nieko neįrodo. „The Expose“ yra gerai žinomas melagienų puslapis, kurį 2020 m. sukūrė Jonathanas Allenas-Walkeris. Interneto svetainė yra COVID-19 ir prieš skiepus nukreiptos dezinformacijos skleidėja.
Ji sulaukė nemažai dėmesio, kai Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro pacitavo vieną jų skelbtą melagieną, neva skiepai nuo COVID-19 gali sukelti AIDS, o Kinijos valstybinė žiniasklaida publikavo vieną iš jų straipsnių, kuriame buvo teigiama neva koronavirusą sukūrė farmacijos kompanija „Moderna“.
Per kelerius svetainės egzistavimo metus ji atsidūrė nepriklausomų faktų tikrintojų akiratyje. Visi patikrinti svetainės teiginiai buvo įvertinti kaip melas ar klaidinantys.
Su vakcinomis nesusiję
Pasak infekcinių ligų specialistų, b raupai nesusiję su jokiomis COVID-19 vakcinomis. Jose nėra gyvų virusų, todėl neįmanoma, kad b raupai galėtų būti šalutinis skiepų poveikis.
Jeilio medicinos universiteto infekcinių ligų specialistas daktaras Scottas Robertsas dienraščiui „USA Today“ teigė, jog b raupai nėra kurios nors vakcinos šalutinis poveikis, ir šiam teiginiui pagrįsti nėra jokių klinikinių tyrimų įrodymų.
Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos mikrobiologė ir imunologė Kari Moore Debbink naujienų portalui DW nurodė, jog nėra ir geografinio ryšio tarp COVID-19 vakcinos bei b raupų.
„COVID iRNR vakcinos buvo naudojamos visame pasaulyje, b raupų atvejai paprastai nustatomi konkrečiose Afrikos šalyse, o už šių regionų ribų atvejų yra nedaug. Todėl nėra geografinio ryšio tarp COVID iRNR vakcinos naudojimo ir b raupų atvejų“, – aiškino ji.
Vanderbildo universiteto medicinos centro Nešvilyje (JAV) infekcinių ligų profesorius Williamas Schaffneris laikėsi panašios nuomonės: „Tai – du visiškai skirtingi virusai ir, žinoma, vakcina nuo COVID neturi nieko bendra su b raupais.“
Silpnina imunitetą?
COVID-19 vakcina nesusilpnina žmogaus imuninės sistemos. Paskiepijus žmogų, jo imuninė sistema geriau apsisaugo nuo vėlesnių infekcijų.
Nors įvairių COVID-19 vakcinų veikimo būdai šiek tiek skiriasi, visos jos veikia tu pačiu principu – padeda organizmui sukurti imunitetą arba atsparumą SARS-CoV-2 virusui, imituodamos infekciją. Tuomet imuninė sistema ateityje prisimena, kaip kovoti su ta infekcija.
Nors yra labai retų atvejų, kuomet žmonėms pasireiškia autoimuninės reakcijos į vakcinas ir organizmas pradeda pulti pats save (retų kraujo krešulių susidarymo priežastis po „Astra Zeneca“ sukurtų skiepų), nėra jokių įrodymų, kad vakcinos slopina imuninę sistemą ar keičia gebėjimą kovoti su kitomis ligomis.
Išplito dar prieš vakcinas
Beždžionių raupų protrūkis už Afrikos žemyno ribų pasireiškė dar iki COVID-19 vakcinos sukūrimo. Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), b raupai žmonėms pirmą kartą nustatyti 1970 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje. Dar 2003 m. šešiose valstybėse buvo nustatyti 47 b raupų atvejai.
Šią ligą sukelia virusas, priklausantis orthopoxvirus giminei. Ja žmonės gali užsikrėsti per artimą sąlytį su sergančiu asmeniu ar gyvūnu arba su virusu užkrėsta medžiaga.
COVID-19 vakcinose nėra jokių gyvų virusų ar b raupų viruso DNR, galinčių perduoti ligą žmogui.
Johnso Hopkinso universiteto COVID-19 vakcinos ekspertas Stuartas Ray‘us taip pat pažymėjo, kad skiepuose nėra užkrečiamos medžiagos, todėl jos negali sukelti tokios infekcinės ligos, kaip b raupai.
„Beždžionių raupai kliniškai, genetiškai ir epidemiologiškai nesusiję su COVID-19, SARS-CoV-2 ir skiepais“, – sakė jis.
Kaip susiję su pūsleline?
2022 m. moksliniame žurnale „Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology“ publikuotame tyrime buvo nustatyta, jog varicella zoster virusas (VZV, dar žinomas kaip herpesvirusas), kuris sukelia pūslelinę ir vėjaraupius, gali būti reaktyvuotas skiepijant.
Tyrimas taip pat parodė, kad asmenims, skiepytiems įvairiomis COVID-19 vakcinomis, padidėja juostinės pūslelinės protrūkių rizika.
Tačiau, pasak K.Moore-Debbink, tarp VZV ir b raupų nėra jokio ryšio: „B raupų sukėlėjas ir herpesvirusas priklauso skirtingoms virusų grupėms, todėl atliekant tyrimus lengva juos atskirti. Nors abu virusai gali sukelti panašius simptomus, įskaitant bėrimą, karščiavimą, limfmazgių padidėjimą ir blogą savijautą, kiekvieno sukeliami bėrimai taip pat pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl juos galima atskirti pagal išvaizdą ir simptomus.“
15min verdiktas: melas. B raupai nėra susiję su COVID-19 vakcina. Pasak ekspertų, vakcinos sudėtyje nėra gyvų virusų, todėl neįmanoma, kad b raupai būtų susiję su šia vakcina. B raupų virusas žmonėse užfiksuotas dar 1970 m. – gerokai anksčiau nei buvo sukurtos COVID-19 vakcinos. Taip pat COVID-19 vakcina nesusilpnina žmogaus imuniteto, o priešingai – geriau apsisaugo nuo vėlesnių infekcijų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
