„Kai mes visą informaciją ir bendravimą perkeliame į kompiuterius, atsiranda tokio didelio stebėjimo apimties ir santykinai lengvos prieigos galimybė, kokios iki šiol nebuvo“, – laidai sakė informacinių technologijų žinovas Džiugas Paršonis.
Laidoje atkreipiamas dėmesys, kad dabar visos įmonės nori kuo tiksliau sužinoti, kas yra jų klientas, kiek jis uždirba, kur dirba ir t.t. Stengiamasi nustatyti net žmogaus buvimo vietą. O norint gauti tokią informaciją, sukurta įvairiausių kompiuterinių technologijų programų, apie kurias žmonės net nenutuokia.
Nebūkime naivūs: skatinimas algos gavimo į korteles ir atsiskaitymas kortelėmis nėra vien dėl mūsų interesų, šitaip lengviau sekti vadinamąjį šešėlį, aiškintis kiekvieno žmogaus gyvenimą.
„Tas buvo visada. Sekant jūsų veiksmus tinklapiai įrašo informaciją apie jūsų žiūrėtus puslapius. Tai yra vadinamieji slapukai. Visos naršyklės naudoja šią technologiją“, – aiškino „Savaitės komentarų” žurnalisto kalbintas „Mocrosoft“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius.
„Jei jūs nueinate į kokį nors užsienio portalą, pavyzdžiui, booking.com, ir ieškote kelionės į Maldyvus, galite pastebėti, kad po savaitės skirtinguose portaluose jums šoks reklama, sakanti, kad dabar kelionei į Maldyvus taikoma 20 proc. nuolaida“, – atkreipė dėmesį „Media House“ verslo plėtros vadovas Artūras Olšauskas.
Reklamos ir rinkodaros specialistai tvirtina, kad, nors sekamas kiekvienas žingsnis, asmens tapatybė kol kas dar nenustatoma.
„Mes nežinome nei vardų, nei pavardžių, nei gyvenamosios vietos. Žinome, kaip vartotojas elgiasi internete, ką mėgsta, tačiau galime prasilenkti gatvėje ir nežinoti, kad tai tas pats žmogus, kuriam mes taikome reklamą“, – laidoje teigė A.Olšauskas.
Tačiau Dž.Paršonis atkreipė dėmesį, kad tokius duomenis turi bankai, kurie mato, kas, ką ir už kiek perka: „Nebūkime naivūs: skatinimas algos gavimo į korteles ir atsiskaitymas kortelėmis nėra vien dėl mūsų interesų, šitaip lengviau sekti vadinamąjį šešėlį, aiškintis kiekvieno žmogaus gyvenimą, įpročius, jeigu to kam nors prireiktų.“
Ekspertai pabrėžia, kad sekimas ypač suaktyvėjo, atsiradus išmaniesiems telefonams. Jie palengvino darbą visoms duomenis renkančioms tarnyboms.
„Prie kompiuterio gali prisėsti skirtingi žmonės, o mobilusis įrenginys yra išskirtinis prietaisas – pats asmeniškiausias žmogaus gyvenime“, – „Savaitės komentarams“ sakė A.Olšaukas.
Laidoje pažymima, kad duomenų rinkimas tapo verslu, nešančiu didelius pinigus. Už vieno žmogaus kontaktus kai kurios įmonės Vilniuje esą moka po 30 centų, o duomenų surenkama dešimtys tūkstančių.
Ekspertai tvirtina, kad daugelis žmonių patys palengvina darbą sekliams, nes socialiniuose tinkluose skelbia daug asmeninių duomenų.
Duomenų apsaugos inspekcija kasmet sulaukia kelių šimtų skundų dėl informacijos rinkimo, tačiau sako, kad daugelis sekimo būdų yra teisėti.
