Lietuvos kibernetinio saugumo politiką formuojanti Krašto apsaugos ministerija ragina būti atidiems – visoje Europoje ir toliau auga internetinio sukčiavimo atvejų skaičius.
Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. Pastaraisiais metais tokie incidentai nuolat yra antroje vietoje pagal NKSC fiksuojamų kibernetinių incidentų skaičių. Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir remiasi žmogiškųjų silpnybių arba emocijų išnaudojimu.
„Internetinėje erdvėje visada turime būti budrūs ir kilus įtarimams tikrinti, ar nesame apgaudinėjami. Pirmiausia – paklausti savęs, ar tai, ką matome, neatrodo neįprastai. O tuomet – tikrinti kitus šaltinius bei imtis kitų atsargumo priemonių. Pagrindinis patarimas – nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti savo duomenimis, nes tuo, kuo pasidalinsite, susigrąžinti jau nebepavyks“, – teigia J.Skardinskas.
Sukčių atakos sukonstruotos taip, kad ant jų kabliuko užkibusi auka kuo mažiau galvotų ir kuo greičiau atliktų pageidaujamus veiksmus. To siekdami, sukčiai stengiasi sukurti kuo tiksliau žymių bendrovių stilių atkartojančius pranešimus. Jų turinys siūlo arba lengvai užsidirbti papildomų pinigų („laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.) arba gąsdinti, grasinti („užblokuota sąskaita“, pan.).
Kaip ir kasmet, NKSC fiksuoja ir atvejų, kai sukčiai siunčia laiškus su suklastotomis sąskaitomis arba apsimeta vadovais ir jo vardu atsiuntę el. laišką liepia kuo greičiau pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.
„Apgaulės įprastai reikalauja kokio nors itin skubaus veiksmo – kažką suvesti, kažką paspausti, kažkuo pasidalinti. Sukčiai kuria poreikį veikti čia ir dabar – jie provokuoja emociją, kad per dvi minutes neatlikę veiksmo jūs kažką prarasite. Reikia tam nepasiduoti ir suprasti, kad normaliame pasaulyje taip nevyksta“, – primena J.Skardinskas.
KAM patarimai, kaip atpažinti internetinį sukčių:
• Turinys. Patikrinkite, ar tekste nėra akivaizdžių gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Sukčiai dažnai naudojasi automatinėmis vertimo programomis, todėl jų tekstuose būna daug klaidų.
• Spaudimas. Sukčiai siekia savo auką priversti veiksmus atlikti kuo greičiau, kad ji nespėtų pagalvoti ar pasitarti su draugais ar artimaisiais.
• Kreipinys. Ieškodami aukos, sukčiai išsiunčia tūkstančius vienodų el. laiškų, todėl naudoja universalų arba beasmenį kreipinį („gerb. Kliente“, „Sveiki“, „Laba diena“) ir niekada nesikreipia vardu.
• Gobšumas. Nėra lengvų pinigų ir laimėjimų, ypač, skaitmeninėje erdvėje, todėl visi pasiūlymai greitai užsidirbti pinigų turėtų būti vertinami ypač atsargiai. Ypač, kritiškai turėtų būti vertinami iš nežinomų adresatų gauti pranešimai, kad „laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.
• Nuorodos. Bankai ir ryšio paslaugų teikėjai SMS žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų. Jeigu yra poreikis pasitikrinti savo paskyros duomenis, junkitės per oficialią paslaugos teikėjo svetainę.
• Duomenys. Saugokite ir nesidalinkite su kitais savo prisijungimo prie paskyrų slaptažodžiais, prisijungimo kodais.
