„Šiais metais karščiausios užimtumo zonos, nepaisant pandemijos, panašios kaip ir pernai – matome, kad nemažai lietuvių vasaroja Lietuvos pajūryje, prie ežerų. Prie duomenų srauto augimo mažesniuose miestuose greičiausiai prisideda ir tai, kad nemažai įmonių darbuotojams suteikia galimybę patogiai dirbti nuotoliniu būdu“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
Absoliutus rekordininkas – futbolo čempionatas
Šiemet rekordinis duomenų srautas užfiksuotas liepos 11 d., Europos futbolo čempionato finalo metu. Pernai dėl pandemijos nukeltą čempionatą futbolo aistruoliai stebėjo visoje Lietuvoje. Į rekordinį duomenų srautą patenka ir internetinė televizija – pavyzdžiui, liepos mėnesį „Go3 | BITĖ“ platforma sudarė net apie 11 proc. visų tinklo duomenų.
„Nors krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, interneto duomenų srauto statistika rodo, kad šalyje turime ir daug futbolo aistruolių. Futbolo čempionato metu duomenų srautas buvo didesnis nei, pavyzdžiui, savaite anksčiau vykusių Lietuvos ir Slovėnijos krepšinio komandų Olimpinės atrankos varžybų metu“, – teigia G. Butėnas.
Aktyviausi sostinėje – Vingio parkas, oro uostas
Didmiesčiuose laiką leidžiantys lietuviai renkasi vietas arčiau gamtos. Jau nuo gegužės pradžios Vilniuje esančiame Vingio parke fiksuojamas rekordinis interneto duomenų srautas, kuris, lyginant su sausiu, augo net keturis kartus.
Akivaizdu, kad vilniečiai nori leisti laiką gamtoje net ir neišvykę iš miesto. Šią tendenciją greičiausiai padėjo išauginti rekordiniai karščiai ir karantinas – juk pavargę nuo keturių sienų, žmonės ėmė vis daugiau laiko leisti gryname ore, įprato sportuoti Vingio parke.
„Didelis duomenų srauto augimas užfiksuotas ir Vilniaus oro uoste. Nuo vasario augęs, piką jis pasiekė birželio pradžioje, kai, lyginant su metų pradžia, tinko apkrovos padidėjo daugiau nei keturis kartus. Akivaizdu, kad pamažu atlaisvinus karantino ribojimus ir atnaujinus skrydžius, lietuviai ėmė vis dažniau rinktis keliones užsienyje“, – pasakoja technologijų vadovas.
Nori būti prie vandens ir ne mieste
Vasarą labiausiai tinklo apkrovos didėjo pajūryje. Liepą, lyginant su vasariu, duomenų tinklo apkrovos išaugo daugiau nei tris kartus. Lietuviai aktyviai laiką leido Palangoje, Šventojoje ir Kuršių Nerijoje. Tuo metu didžiausias duomenų srauto mažėjimas užfiksuotas didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje.
„Didžiųjų miestų gyventojai vasaros karščius rinkosi praleisti už miesto ribų, todėl migravo į mažesnius miestus, kurortus. Didžiausio jų dėmesio, kaip ir kasmet, sulaukė šalies pajūris, tinkantis tiek ramaus ar aktyvaus poilsio mėgėjams, tiek žmonėms, derinantiems darbą ir atostogas“, – sako G. Butėnas.
Vasarą duomenų srautas reikšmingai augo ir miškingose bei ežeringose šalies vietose – Varėnos, Prienų ir Molėtų regionuose. Šios lokacijos itin populiarios tarp baidarių fanų. Čia tinklo apkrovos taip pat išaugo daugiau nei tris kartus.
