Kita vertus, tikrai ne kiekvienai veiklai ir kiekvienam vartotojui pačio sparčiausio interneto gali prireikti. Tad paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų suprasti, kada ir kokios interneto spartos Jums reikia, kad vėliau naudojant internetą kasdienybėje, netektų nusivilti.
„Lietuvoje ypač greitą internetą turime dėl šviesolaidinio tinklo plėtros ir infrastruktūros modernizacijos. Išsiskiriame pažangia technologijų plėtra, tad kai kur pranokstame net ir labiau išsivysčiusias valstybes. Tai ypač susiję su konkurencingu telekomunikacijų rinkos modeliu, kuriame alternatyvūs operatoriai įnešė esminį indėlį į kokybę ir technologinę pažangą.
Štai, pavyzdžiui, „European Commission Digital Economy and Society Index“ tyrimas parodė, kad 2023 m. 60 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo šviesolaidinio interneto prieigą, kai ES vidurkis buvo tik 40 proc.“, – teigia interneto ir TV paslaugų „Etanetas“ bendrovės vadovas Artur Stefanovič.
Ekspertas priduria, kad du svarbiausi interneto greičio matavimo aspektai – atsisiuntimo ir įkėlimo greitis. Atsisiuntimo greitis nurodo, kaip greitai duomenys gali būti gauti į vartotojo įrenginį iš interneto, pavyzdžiui, žiūrint vaizdo įrašus ar naršant internete. Tuo tarpu įkėlimo greitis apibrėžia, kaip greitai duomenys gali būti siunčiami iš įrenginio į internetą, pavyzdžiui, dalijantis nuotraukomis ar dalyvaujant vaizdo konferencijose.
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad didesnis interneto atsisiuntimo greitis yra svarbiausias. Realiai, daugelis veiklų, ypač nuotolinio darbo ar vaizdo konferencijų, taip pat priklauso nuo įkėlimo greičio. Jeigu įkėlimo greitis yra mažas, gali kilti problemų su vaizdo skambučių kokybe, ilgu failų siuntimo laiku ir kitomis darbo nuotoliu sritimis.
Įsidėmėkite – interneto greičio poreikis niekada nebus identiškas
Tam, kad niekada netektų skųstis tuo, jog interneto greitis tam tikrai veiklai yra per lėtas, pirmiausia labai svarbu įvertinti savo poreikius ir pasirinkti tinkamą sprendimą, kuris atitiktų specifines sąlygas bei suteiktų patikimumą ir spartą. Patarčiau visuomet žinoti, kiek įrenginių, reikalaujančių interneto ryšio namuose veikia, ar dažnai planuojama stebėti transliacijas, žaisti internetinius žaidimus. Galiausiai, ar bus dirbama iš namų ir kiek dažnai tai daroma.
Kaip teigia A.Stefanovič, jei šeimoje naudojama kelios srautinių transliacijų platformos vienu metu, minimalus rekomenduojamas greitis yra 100 Mbps. Tačiau didesnį įrenginių skaičių turintiems namų ūkiams, gali prireikti žymiai spartesnio interneto, siekiančio 450 Mbps, 1 Gbps ar net daugiau.Tuo tarpu, jeigu dažnai mėgstate stebėti vaizdo transliacijas, reikia turėti omenyje, kad HD (aukštos raiškos) vaizdo transliacijoms reikalingas mažiausiai 5 Mbps greitis, o 4K transliacijoms – mažiausiai 25 Mbps. Jeigu tai 8K transliacija – net 100 Mbps ar daugiau. Svarbu pažymėti, kad šie greičiai reikalingi tik vienai transliacijai per vieną įrenginį.
Žaidžiantiems internetinius žaidimus, reikia turėti omenyje, kad svarbūs bus ne tik atsisiuntimo ir įkėlimo greičiai, bet ir latencija (delsa). Tad šiuo atveju dažnai rekomenduojama turėti mažiausiai 25 Mbps atsisiuntimo greitį ir latenciją iki 30 ms, kad būtų užtikrintas sklandus žaidimas.
Šiais laikais be galo populiarus darbo iš namų modelis. Tad, jei yra dirbama iš namų, tokiu atveju namuose rekomenduojama turėti bent 50 Mbps atsisiuntimo ir 10 Mbps įkėlimo interneto greitį. Šie greičiai užtikrina sklandžią vaizdo konferencijų kokybę, greitą failų siuntimą bei darbą su debesų platformomis.
„Šviesolaidinis ryšys, ko gero, būtų pats optimaliausias pasirinkimas visiems šiems minėtiems poreikiams, mat jis užtikrina ne tik didelę pralaidą, bet ir mažą latenciją, kas yra svarbu tiek pramogoms, tiek darbui. Rekomenduojama namuose kuo daugiau įrenginių prijungti laidiniu internetu, per kabelį, siekiant užtikrinti maksimalų interneto ryšio stabilumą ir spartą.
Dažnai mėgstama sakyti, kad mobilusis internetas yra greičiausias. Tačiau – tai mitas. Tiesa ta, kad nors mobilusis ryšys gali užtikrinti didelį greitį, tačiau praktikoje jį riboja ryšio bokštų vieta, signalo stiprumas ir tinklo apkrova, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse“, – sako „Etanetas“ vadovas.
Kaip sužinoti, kokį realų interneto greitį siūlo dabartinis interneto tiekėjas?
Veikiausiai, dauguma interneto vartotojų net nežino, koks šiuo metu yra jų naudojamas interneto greitis. Tačiau sužinoti yra labai paprasta ir dėl to net nereikia kreiptis į savo interneto tiekėją.
Norėdami sužinoti savo esamą interneto greitį, galite pasinaudoti įvairiais interneto greičio testavimo įrankiais, tokiais kaip „Speedtest by Ookla“ arba „Fast.com“. Šie įrankiai parodys atsisiuntimo, įkėlimo greitį ir latenciją.
Reikėtų nepamiršti vėliau palyginti šiuos rezultatus su interneto tiekėjo reklamuojamais rodikliais. Jei pastebite didelius skirtumus, pasikonsultuokite su tiekėju ir išsiaiškinkite galimas ryšio kokybės problemas.
Kokio interneto greičio tikėtis ateityje
Technologijos sparčiai tobulėja, tad tikėtina, kad interneto greičiai toliau didės, ypač dėl šviesolaidinių tinklų plėtros ir inovacijų. Po trijų metų namų ūkiai galėtų tikėtis jau nebe 300 Mbps, 500 Mbps ar 1 Gbps greičių, bet jau nuo 1 iki 10 Gbps siekiančių greičių, kurie bus reikalingi siekiant naudotis vis platesnėmis technologinėmis galimybėmis.
„Kita vertus, ar tikrai reikia tokių greičių kasdieninėms reikmėms? Tai yra panaši situacija kaip ir su automobiliais – dauguma automobilių gali pasiekti virš 200 km/h greitį, tačiau tokio greičio kasdien beveik niekas nenaudoja.
Interneto greitis yra tarsi potencialas, kuris gali būti išnaudojamas tik esant tam tikroms situacijoms – galbūt jo kasdien nenaudosite, bet žinojimas, kad galite pasinaudoti itin greitu internetu, suteikia pasitikėjimą“, – teigia A.Stefanovič.
Be to, tikėtina, kad šviesolaidinių tinklų prieinamumas dar labiau padidės, įskaitant ir kaimiškas vietoves, kur aukštos kokybės interneto ryšys padės užtikrinti lygias galimybes visiems gyventojams tiek mokymuisi, tiek darbui, tiek pramogoms.
