Eidamas 92-uosius pirmadienį mirė profesorius, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, padaręs didžiulę įtaką interneto plėtrai Lietuvoje, prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys.
A.L.Telksnys per savo gyvenimą paskelbė 162 mokslinius straipsnius bei padarė 6 išradimus, taikomus ne vienoje mokslo srityje.
„Tai žmogus, ant kurio negali pykti, ir jis, turbūt, ant nieko niekada nėra pykęs“, – prisiminimais apie profesorių su 15min dalijosi KTU informatikos fakulteto dekanas Aleksandras Targamadzė.
Prezidentas G.Nausėda teigė, kad Lietuva neteko vieno iš labiausiai prie informacinių technologijų plėtros Lietuvoje prisidėjusių vizionierių.
„Lietuvos pirmavimas pasaulyje ir didžiavimasis greitaeigiu internetu būtų neįmanomas be mokslininko ir vizionieriaus A.L.Telksnio. Akademikas dalyvavo ir inicijavo vienus didžiausių informacinių technologijų plėtros projektų mūsų šalyje“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Vaikystėje netyčia buvo gurkštelėjęs sieros rūgšties
1930 m. gimusio profesoriaus imlumas mokslui pasireiškė dar vaikystėje – jau būdamas 5-erių pradėjo lankyti mokyklą.
„Įsimintiniausia jo istorija – kaip jis vaikystėje netyčia išgėrė sieros rūgšties. Profesoriaus tėvas užsiiminėjo forografija, tad ant stalo buvo pasilikęs sieros rūgšties, o jis pasiėmė ir gurkštelėjo. Gerai, kad iš karto išspjovė“, – prisiminimais dalijosi kartu su profesoriumi dirbęs VU mokslininkas Linas Aidokas.
1948 metais įstojęs į Kauno universiteto elektrotechnikos fakultetą, netrukus gavo inžinieriaus elektrotechniko diplomą bei įsidarbino Lietuvos valstybiniame projektavimo institute Kaune inžinieriumi. Netrukus po to, 1957 m., tapo TSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos instituto Maskvoje aspirantu.
Baiginėjančiam mokslus A.L.Telksniui buvo pasiūlyta grįžti į Lietuvą ir vadovauti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) Specialiajam konstravimo biurui (SKB), tačiau būsimas profesorius šių pareigų atsisakė, nes norėjo ne vadovaujančio, bet mokslinio darbo.
Visada galvojo apie Lietuvą
Apgynęs kandidatinę disertaciją A.L.Telksnys 1960 m. vasarą grįžo į Lietuvą, kur sutiko užimti Specialaus konstravimo biuro (SMSKB) prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) vyriausiojo inžinieriaus pareigas.
„Profesorius buvo didelis mūsų šalies patriotas, jis visada galvodavo, kad ir kaip banaliai nuskambės, kad Lietuvai būtų geriau“, – pasakojo VU mokslininkas Gediminas Navickas.
Profesorius buvo didelis mūsų šalies patriotas, jis visada galvodavo, kad ir kaip banaliai nuskambės, kad Lietuvai būtų geriau
Septintame XX a. dešimtmetyje Lietuvoje buvo sparčiai plėtojama elektronikos ir skaičiavimo technikos pramonė, intensyviai vykdomi konstravimo darbai. Lietuvos Mokslų Akademija, siekdama stiprinti Lietuvos mokslo potencialą šioje srityje, įkūrė Fizikos ir matematikos institute (FMI) Atpažinimo procesų (AP) sektorių. Jame įsidarbino ir A.L.Telksnys.
Profesorius sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių procesų atpažinimui ir jų savybių staigių arba lėtų pasikeitimų aptikimui, garantuojant klaidų mažiausią vidutinę riziką.
1967 m. remiantis sukauptais atsitiktinių signalų atpažinimo teorinių tyrimų rezultatais buvo pradėti bandymai atpažinti lietuvių šnekos signalus.
Tyrimai, susiję su lietuvių kalba ir technologijomis mokslininką domino visą gyvenimą. 21 amžiuje su mokslininkų komanda profesorius dirbo prie „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra“ projektų – sutrumpintai vadinamų LIEPA ir LIEPA 2. Šiais projektais buvo siekiama padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą. Vienas iš projekto pasiekimų – galimybė kompiuterį valdyti tariant komandas lietuviškai.
„Nepaprastai imponuoja jo pastangos, kad lietuvių kalba neišnyktų virtualiame pasaulyje. Jis turėjo visą eilę susijusių šios srities projektų ir visada propagavo, primindavo, kad ir mes turime tai daryti“, – pasakojo A.Targamadzė.
Į Lietuvą atvedė internetą
Viena iš tik Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos problemų tapo sunkus kontakto su užsieniu užmezgimas. 1991 m. A.L.Telksnys, pasinaudojęs ryšiu su Oslo universitetu, ėmė organizuoti palydovinio ryšio kanalą Lietuvai.
Per tris mėnesius sugebėta pusiau legaliai atgabenti į Lietuvą tam reikalui tinkamą techniką ir 1991 m. spalio 10 d. pradėtas eksploatuoti internetinio ryšio kanalas „Lietuva-Internetas“. Taip pat pradėjo veikti elektroninis paštas.
Jo dėka atėjo internetas į Lietuvą.
„Jo dėka atėjo internetas į Lietuvą“, – pasakojo G.Navickas.
Interneto atvedimas turėjo reikšmingos įtakos ir Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklui (LITNET) – valstybiniam kompiuterių tinklui, jungiančiam Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas bei teikiančiam duomenų perdavimo ir interneto paslaugas visoms aukštosioms mokykloms, mokslo institutams bei kitoms mokslo ir studijų sistemos institucijoms.
„Jam kuruojant buvo vystomas akademinis kompiuterių tinklas Lietuvoje, tai taip pat priskirčiau prie svarbiausių pasiekimų“, – pasakojo A.Targamadzė.
Projekto įgyvendinimas taip pat tapo stimulu ir parama kitiems projektams, susietiems su informacinių technologijų panaudojimu įvairiose srityse, tokiose, kaip švietimas, viešas administravimas, e-sveikata, interneto viešos prieigos suteikimas gyventojams.
Vizionierius, nuspėjęs ateitį
Praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, paprašytas nuspėti 2017 metus, Laimutis Telksnys gan tiksliai numatė išmaniųjų telefonų atsiradimą, pavadindamas juos „informeriais“. Nors pavadinimas skambėjo kitaip, tačiau profesoriaus įvardytas pritaikymas ir funkcijos praktiškai nesiskiria nuo to, ką šiandien vadiname išmaniaisiais prietaisais.
Paskutinius 8-eris metus su profesoriumi prie įvairių projektų kartu dirbęs G.Navickas pasakojo, inovatyvus mąstymas ir vizionieriškas požiūris į ateities technologijas A.L.Telksnį lydėjo visą gyvenimą.
„Profesorius buvo idėjinis vadas. Jis iš tikrųjų buvo labai įdomus, protingas žmogus, bet kartu ir labai pasižymėjo humoro jausmu bei maloniai bendravo. Tas derinys turbūt ir buvo tai, kas darė jį išskirtiniu žmogumi“, – pasakojo G.Navickas.
Ateities viziją profesorius vystė ir pastaruosius metus robotikos srityje.
„Dabar profesoriaus pagrindinė mintis buvo, kad mes ne už ilgo laiko gyvensime žmonių ir robotų visuomenėje, kur robotai padės nudirbti visokius darbus, mokytis, prižiūrės vienišus žmones. Jeigu tu robotų vis daugės ir su jais šnekėsime kita kalba, tai mūsų lietuvių kalba bus išstumta“, – teigė G.Navickas.
Jis dažnai sakydavo – mažiau kalbų, daugiau darbų – tai puikiai jį apibūdindavo. Darbais jis užmuždavo savo kritikus.
Dėl šios priežasties S.Telksnys su komanda dirbo su lietuvių kalbos integracija humanoidiniuose robotuose.
„Paprastai tariant, mokėmė juos kalbėti lietuviškai“, – pasakojo G.Navickas.
Robotikos srityje drauge dirbęs L.Aidokas pastebi, kad didžiausią įspūdį palikdavo profesoriaus disciplina.
„Jis dažnai sakydavo – mažiau kalbų, daugiau darbų – tai puikiai jį apibūdindavo. Darbais jis užmušdavo savo kritikus“, – teigė mokslininkas.
Tyrimų pritaikymas – labai platus
A.L.Telksnio mokslinių tyrimų rezultatai naudojami atmosferoje ir hidrosferoje judantiems kūnams aptikti ir atpažinti, kalbos signalų savybių analizei, techninėje diagnostikoje, smegenų elektrinio aktyvumo kitimo analizavimui, taip pat – širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos vertinimui.
„Jis rašydavo ta tema straipsnius, turėjo ir magistrantų, ir bakalaurų, kuriems duodavo dirbti su širdies ritmo matuokliu. Visiems kolegoms visada siūlydavo patiems pasibandyti, pasižiūrėti, kaip problemas galima atrasti. Šioje srityje stažavosi ir pristatinėjo Lietuvos atradimus, tyrimus netgi Kinijoje“, – pasakojo L.Aidokas.
Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos narys, Atpažinimo procesų skyriaus ir UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas Matematikos ir informatikos institute, 1968, 1980 ir 2008 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas.
Profesoriaus karjerą paženklino daugybė apdovanojimų, tarp kurių Prietaisų pramonės mokslinės techninės draugijos premijos už sukurtus skaičiavimo technikos prietaisus moksliniams tyrimams automatizuoti, Lietuvos Valstybinėmis premijos už rašto ženklų atpažinimo automatą bei nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teorijos ir metodų sukūrimą, Pasaulinės parodos EXPO 2000 medalis už kompiuterinį multimedijos kompaktinį diską „Lietuvių tarmės“.
Mokslininkas taip pat apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Baltijos asamblėjos medaliu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu.
2014 metais profesorius buvo apdovanotas technologijų asociacijos „Infobalt“ IT vėliavnešio apdovanojimu, kaip iškiliausias mokslo partneris.
„Profesorius įkūnijo tai, kas svarbiausia kuriant ateitį – drąsios idėjos, vizijos. Netekome vizionieriaus ir dėl to liūdna, bet tuo pačiu turime stengtis, kad jo vizijas ir toliau realizuotume“, – pasakojo „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
