Dar 2012 metais jis paskelbė, kad nori sukurti sintetines smegenis. „Suteikti intelektui, mintims ir žinioms fizinę formą“, ir taip pradėti naują technologinę revoliuciją.
Eksperimentuodama, J.K.Gimzewskio grupė sukūrė struktūrą iš glaudžiai supakuotų varinių vamzdelių, iš kurių, apdorojus juos sidabro nitratu, pradėdavo „augti“ ploni fragmentai, primenantys nanolaidus.
Iš pirmo žvilgsnio, jie atrodo išsidėstę chaotiškai, tačiau ištyrus atominiu lygiu, paaiškėjo, kad tarp atskirų dviejų nanolaidų susidaro ryšys. Tai primena žmogaus smegenų sinapsių struktūrą. Tiek tokių ryšių tankis, tiek ir darinio susidarymo tvarka nėra atsitiktiniai.
Jei smegenys yra atominė mašina, kodėl atominė mašina negalėtų būti smegenimis?
Tokią struktūrą paveikus elektros srove, dalis ryšių suyra, o vietoje jų susidaro kiti. Keičiant srovės parametrus ir jos veikimo vietą, galima „smegenis“ priversti formuoti reikiamą sinapsių struktūrą, kurią paskui galima „perskaityti“. Iš esmės, tai tam tikra atmintis, savo veikimo principu šiek tiek primenanti žmogaus smegenų veikimą.
Pasak Gimzewskio, visaverčių „mąstančių“ smegenų sukūrimas – dar tolima ateitis. Tačiau pagrindas, platforma – jau yra. Šios struktūros elektrinės charakteristikos labai primena galvos smegenų fMRT. Ateities dirbtinis intelektas nebūtinai tūri būti skaitmeninis, kaip mano daugelis, „sintetinį protą“ galima sukurti ir kitaip.
