Prieš šešerius metus „Apple“ vizionierius Steve'as Jobsas, pristatinėdamas
pirmąjį planšetinį kompiuterį „iPad“, žadėjo, kad artėja taip vadinamoji „post PC“ era, kai įprastus (ir nešiojamuosius) kompiuterius išstums „tabletai“.
Praėjo šešeri metai, bet ši pranašystė netapo realybe. Žinoma, planšetės tapo vienu iš perkamiausių įrenginių, bet įprastų kompiuterių jos neišstūmė ir kol kas nepanašu, kad išstums.
„Tabletai“ susikūrė sau atskirą nišą – pramogoms skirto įrenginio, kuriuo smagu gulinėjant lovoje naršyti internete, žiūrėti filmus ar pažaisti kokį neįpareigojantį žaidimą. Deja, rimtiems darbams planšetės tiesiog netinka – per daug vargo dirbant keliomis programomis vienu metu, nepatogus valdymas bei teksto įvedimas ir apskritai trūksta profesionalių programų.
Visgi „Apple“ nesiruošia lengvai pasiduoti ir laikosi savo įkūrėjo išsakytos vizijos – praeitais metais buvo pristatytas galingas 12.9 colio įstrižainės „iPad Pro“ planšetinis kompiuteris. Būtent jis turėjo atnešti seniai žadėtą revoliuciją – „Apple“ prognozavo, kad „Pro“ raidelėmis pažymėtas „iPad“ įtikins pirkėjus mesti savo senus „noutbukus“ ir pereiti „pas obuolį“.
Tiesa, beveik 13 colių dydžio planšetė, nors ir plona bei lengva, vis tik gan gremėzdiškas įrenginys. Todėl šiais metais „Apple“ pristatė dar vieną „iPad Pro“ modelį – tik šį kartą įprasto dydžio, t. y. 9,7 colio įstrižainės. Pažvelkime, ar tikrai jau galima mesti savo kompiuterį pro langą?
Rožinis aukso spindesys
Vienas didžiausių naujojo „iPad Pro“ privalumų – tai rožinio aukso spalvos planšetės modelis! Na, gerai gerai, juokaujame. Paėmus naująjį „iPad Pro“ į rankas, beveik neįmanoma jo atskirti nuo tokios pačios formos „iPad Air 2“.
Apie tai, kad tai daug galingesnis (ir brangesnis) modelis, išduoda tik keturi garsiakalbiai – du ekrano apačioje, ir du viršuje. Beje, šioje vietoje „Apple“ komanda puikiai padirbėjo, mat iš garsiakalbių sklindantis garsas keičiasi priklausomai nuo to, kaip laikysite „tabletą“ – vertikaliai ar horizontaliai. Nors žemų dažnių garsų ir pačio garso „pilnumo“ šiek tiek trūksta, bet dabar jau galima drąsiai žiūrėti filmus ir be ausinių.
Antras dalykas, kurį ilgainiui pastebi, tai ekranas – jis beveik perpus šviesesnis, be to, jame įdiegti keli patobulinimai, sumažinantys atspindžių kiekį. Ir nors tai vis dar ne matinis ekranas, tačiau saulėtą dieną ekranas mažiau akina ir vaizdas jame matosi tikrai ryškiau.
„True Tone“ pavadintas ekranas turi dar vieną savybę – šalia jo įtaisyti keli jutikliai „stebi“ aplinkos apšvietimą ir pagal tai pakeičia ekrane vaizduojamos baltos spalvos atspalvį. Taip „iPad Pro“ bando „elgtis“ tarsi tikras popierius – dienos šviesoje jis yra labiau melsvas, o prie šiltos lemputės šviesos jis tampa kiek gelsvas. Skaitant el.knygą ar vartant virtualų žurnalą, šis efektas išties pamalonina akis.
Dar viena ekrano funkcija – „Night Shift“ režimas, keičiantis ekrano spalvų „temperatūrą“ (arba kitaip atspalvį), priklausomai nuo dienos meto. Vidudienį ar ryte visos spalvos labiau melsvos, o vakare – rausvos. Melsva spalva stabdo melatonino, miegą sukeliančio hormono gamybą, todėl pora valandų prie žydro ekrano miegus išblaško ilgam. Nuo šiol visi „Apple“ įrenginiai turi šį režimą, tad net ir „Facebook“ sesija prieš miegą neturėtų išblaškyti sapnų. Tiesa, nors šį režimą „Apple“ pristato kaip didelę naujovę, „Windows“ ir „Android“ įrenginiai jau seniai naudoja panašius įrankius.
Darbai darbeliai
Ekranas gerai, bet tam, kad galėtumei atsisakyti kompiuterio, reikėtų, kad „iPad Pro“ turėtų galingus „vidurius“. Ir iš tiesų, šį kartą „Apple“ nestabdė savęs ir į 9,7 colio modelį sudėjo viską, kas geriausia. Galingas A9X procesorius ir 2 gigabaitai darbinės atminties skamba kaip tikrai didelis šuolis teisinga kryptimi.
Naudojant planšetę įprastai, t. y. žaidžiant, žiūrint filmus ar naršant, galios užtenka per akis, bet pabandžius dirbti juo, kaip kompiuteriu, pradeda jaustis apribojimai. Štai paleidus naršyklę ir atidarius joje keliolika interneto svetainių bei dar porą programėlių, „iPad Pro“ sparta kažkur išgaruoja ir irzulį pradeda kelti įvairūs strigimai.
Baterija, kaip jau įprasta „iPad“ planšetėse, yra perdėm ištverminga ir išlaiko daugiau nei dešimt valandų naudojimo. Taip pat „iPad Pro“ turi ir patį geriausią fotoaparatą – tokį patį, kuris montuojamas naujuosiuose „iPhone 6S“ telefonuose. Tiesa, vis dar daug abejonių sklando dėl tų žmonių, kurie dažnai fotografuoja planšete, psichologinių nukrypimų.
„Ant popieriaus“ ši planšetė leidžia dirbti keliomis programomis vienu metu, o ekranas gali būti padalintas į dvi dalis, kuriose veiks dviejų skirtingų aplikacijų langai. Iš pirmo žvilgsnio, puikus patobulinimas, tačiau iš tiesų tokiu režimu galima dirbti tik su keliomis „Apple“ sukurtomis aplikacijomis – kitų kūrėjų programėles veiks solo režimu. Čia yra vienas didžiausių „iPad Pro“ trūkumų – „iTunes“ aplikacijų parduotuvėje vis dar mažai profesionaliajam „tabletui“ skirtų programėlių pasirinkimas.
Rimtam darbui sukurta planšetė privalo turėti patogią klaviatūrą – ir „Smart Keyboard“ tikrai yra viena tobuliausių klaviatūrų, kada nors sukurtų „tabletams“. Plona, lengva ir su jautriais klavišais – spausdinimą jį paverčia pakenčiamu darbu. Tik pakenčiamu, nes ji vis tiek per maža, kad klavišai būtų išdėstyti pakankamai erdviai.
Kitas įrankis profesionalams – tai specialus rašiklis „Apple Pencil“, kuriuo galima ne tik kurti brėžinius, bet ir piešti. Mėgėjui jis taps žaisliuku, o profesionalui – naudingu įrankiu. Tiesa, abiejų šių priedų – klaviatūros ir rašiklio – negausite su „iPad Pro“ ir juos reikės pirkti papildomai. „Smart Keyboard“ kišenę patuštins 170 eurų, o „Apple Pencil“ – 110 eurų.
Išvados
Techniškai „iPad Pro 9,7“ yra nepriekaištingas „aparatas“ – viskas jame beveik tobula: nuostabus ekranas, dydis ir svoris, garsiakalbiai, galingi „viduriai“ ir tobulas fotoaparatas. Visgi nors reklamuojama ši planšetė kaip „noutbukų“ žudikė, išbandžius ją paaiškėja, kad tai kol kas tik skambi frazė. Taip, jei atostogų metu akiplėša bosas visgi atsiunčia kokią užduotį, „iPad Pro“ ją atliksite greičiau ir patogiau nei bet kokiu kitu „tabletu“. Deja, ilgesniam darbui su daugiau programų ofise ši planšetė patiks tik ištikimiausiems „Apple“ fanams. Nors beveik garantuotai ir jie, kai niekas nematys, tyliai keiks ją.
Ko gero, didžiausiu barjeru daugeliui vartotojų taps įrenginio kaina. 32 GB darbinės atminties turintis ir tik „Wi-Fi“ ryšiu prie interneto jungtis galintis modelis kainuoja 700 eurų. Visgi 32 gigabaitai yra ženkliai per mažai atminties, ypač jei norisi dirbti rimtus darbus, o „Wi-Fi“ ryšio paieškos sėkmingos būna tik didmiesčiuose. Todėl besidairant į 128 GB talpos ir LTE ryšio modemą turintį modelį, plaukus pašiaušia 1030 eurų kaina. Prie jos pridėjus klaviatūros ir rašiklio kainas, gaunasi sumelė, už kurią galima būtų įsigyti keliskart galingesnį ir universalesnį, bet ne mažiau išvaizdų ir lengvą „Windows“ „ultrabooką“.