IPCC ataskaita: situacija blogėja, daugelis klimato kaitos padarinių yra „negrįžtami“

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri Jungtinių Tautų pavedimu vertina žmogaus sukeltos klimato kaitos riziką, naujoje ataskaitoje teigiama, kad klimato kaitos poveikis daro įtaką žmonėms visame pasaulyje – nuo maisto trūkumo iki mūsų fizinės ir psichinės sveikatos. JT generalinis sekretorius António Manuelis de Oliveira Guterresas šią ataskaitą pavadino „žmonių kančių atlasu“.
Globalinis atšilimas
Globalinis atšilimas / 123RF.com nuotr.

Praėjus vos keturiems mėnesiams po COP26, kurioje pasaulio lyderiai įsipareigojo imtis skubių veiksmų dėl klimato kaitos, šis naujas IPCC tyrimas rodo, kokio didelio masto yra jų užduotis.

Ataskaitą parengė 270 mokslininkų, atstovaujančių 67 šalims. Naujasis vertinimas buvo paskelbtas pirmadienį (vasario 28 d.), kai IPCC atstovai virtualiame spaudos renginyje išdėstė, kaip klimato kaita veikia milijardus žmonių ten, kur gyvename.

Žmonijos kančių atlasas

Ataskaitoje teigiama, kad maždaug 3,3-3,6 mlrd. žmonių gyvena regionuose, kurie laikomi „labai pažeidžiamais dėl klimato kaitos“. Tačiau visuotinio atšilimo poveikis pasiskirstęs nevienodai, o tie, kurie labiausiai pažeidžiami klimato kaitos, dažnai yra atskirti nuo išteklių, galinčių padėti jiems prisitaikyti ar sumažinti riziką, rašo „Live Science“.

„Šiandien paskelbta IPCC ataskaita – tai žmonių kančių atlasas ir pražūtingas kaltinimas dėl nesėkmingo vadovavimo klimato kaitos srityje“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Manuelis de Oliveira Guterresas.

Ataskaitoje pateikti daugiau nei 34 tūkst. mokslinių šaltinių duomenys rodo, kad dėl klimato kaitos stiprėjančios ir dažnėjančios ekstremalios audros, sausros, potvyniai, karščio bangos ir miškų gaisrai trikdo maisto gamybą, žvejybą ir akvakultūrą, daro žalą miestams ir infrastruktūrai bei kenkia žmonių sveikatai.

Be to, šie sutrikimai tik didės, kuo ilgiau atidėliosime būtinus veiksmus, kad klimato atšilimas neviršytų 2,7 laipsnio pagal Celsijų ir padėsime labiausiai nukentėjusioms pasaulio dalims prisitaikyti prie jau įvykusių pokyčių, pareiškime teigė IPCC pirmininkas Hoesungas Lee.

Tai baisus įspėjimas apie neveiklumo pasekmes

„Ši ataskaita – tai baisus įspėjimas apie neveiklumo pasekmes“, – sakė H.Lee. „Ji rodo, kad klimato kaita kelia rimtą ir vis didėjančią grėsmę mūsų gerovei ir sveikai planetai.“

Vertinime teigiama, kad daugelis visuotinio atšilimo padarinių yra tiesiog „negrįžtami“, tačiau dar yra trumpas laiko tarpas, per kurį galima išvengti blogiausio.

Sausros, potvyniai ir nykstantys gyvūnai

Norint apriboti klimato atšilimą reikia 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą visame pasaulyje ir iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Vietoj to pasaulis per ateinantį dešimtmetį išmetamųjų teršalų kiekį padidins maždaug 14 proc., rašo BBC.

Ataskaitoje teigiama, kad maisto ir vandens trūkumas didėja ir dėl jo kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje, „ypač Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, mažose salose ir Arktyje“, ir tai lemia kaskadinis klimato kaitos sukeltų ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip karštis, sausra ir potvyniai, poveikis.

BBC duomenimis, 2010-2020 m. labai pažeidžiamuose regionuose, įskaitant Afrikos, Pietų Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos dalis, nuo potvynių, sausrų ir audrų mirė 15 kartų daugiau žmonių nei kitose pasaulio dalyse.

123RF.com nuotr./2019 m. vasario 15 d. Londone vykęs aktyvistų protestas
123RF.com nuotr./2019 m. vasario 15 d. Londone vykęs aktyvistų protestas

Autoriai rašė, kad per pastaruosius 50 metų vidutiniškai sulėtėjo pasaulinis žemės ūkio augimas, nes Žemė šyla, o didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė vidutinių ir žemų platumų regionuose.

Pasaulyje daugėja ekstremalių karščio reiškinių, kasmet daugėja mirčių nuo karščio bangų ir kvėpavimo takų komplikacijų, susijusių su jau padidėjusia oro tarša. Su klimato kaita susijusios per maistą ir vandenį perduodamos ligos plinta plačiau ir greičiau.

„Mūsų ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad gali nebelikti vietų, kuriose gyvena ir dirba žmonės, gali išnykti ekosistemos ir rūšys, su kuriomis visi užaugome, kurios yra svarbiausios mūsų kultūroms ir kuriomis kalbame“, – BBC sakė viena iš IPCC pirmininkių profesorė Debra Roberts.

Žala ir emocinei sveikatai

Šiaurės Amerikos duomenys rodo, kad klimato kaita kenkia ir psichikos sveikatai. Žmonėms, kurie per potvynius ir gaisrus neteko namų, pragyvenimo šaltinių ar artimųjų, gali pasireikšti potrauminio streso sutrikimas, o kiti klimato kaitos padariniai, pavyzdžiui, nesaugumas dėl maisto, taip pat gali turėti įtakos psichikos gerovei, – vasario 27 d. pranešime sakė ataskaitos bendraautorė Sherilee Harper, Kanados Albertos universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos docentė.

Naujienų žiūrėjimas ar skaitymas apie klimato kaitos daromą žalą ir nerimas dėl to, kas bus, taip pat gali turėti neigiamos įtakos psichikos sveikatai, net jei žmogus, kuris seka naujienas, nėra tiesiogiai susidūręs su destruktyvia klimato kaita.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regionai, kurie kadaise buvo patikimi anglies dioksido absorbentai kai kur virsta CO2 fabrikais, kurie gamina daugiau anglies dioksido, nei jo sugeria.

IPCC ataskaitoje nurodoma, kad norint sėkmingai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, apriboti visuotinį atšilimą ir prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių, bus būtinas „visos visuomenės atsakas“, apimantis asmenis, bendruomenes ir vyriausybes, rašo „Live Science“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų