Amerikiečius iškart galima pagirti už tai, kad jie labai aiškiai suvokė, jog nėra tokio dalyko kaip universalus grindų valymo robotas, galintis ir kokybiškai siurbti, ir kokybiškai plauti grindis. Ant gražaus noro pasiūlyti „nebrangius ir siurbiančius, ir plaunančius“ robotus jau skaudžiai pasimovė naujieji kiniški siurblių-robotų rinkos lyderiai „Xiaomi“ – nors jų „Roborock S6“ siurbia ir po namus sukiojasi bemaž nepriekaištingai, bet vieno karto pabandyti tuo pačiu siurbliu dar ir grindis išplauti pakanka, kad suprastumėte: šlamštas tai, o ne naudinga funkcija.
Taigi, bandymų laikotarpiui namuose atsirado visa amerikietiška porelė – siurbiantis flagmanas „Roomba s9“, kainuojantis net apie 1500 eurų, ir jo pagalbininkas, plaunantis „Braava Jet M6“ už maždaug 700 eurų. Viso tandemo kaina nuo jau minėto „Roborock“ skiriasi net 6 kartus. O kaip sugebėjimai?
Priežiūra
Bene žavingiausia naujojo „Roomba“ siurblio savybė – parkavimosi kolonėlė, kurioje yra ne tik kroviklis, bet ir šiukšlių rezervuaras, į kurį sutraukiama viskas, ką surenka siurblys. Tai reiškia, kad siurblio nereikės valyti prieš kiekvieną siurbimą. Net kas savaitę jo valyti nereikės.
Teoriškai, jeigu namie nėra ilgaplaukių augintinių (arba jeigu žmonių ilgi plaukai kasdien nenukloja grindų) tai reiškia, kad akį į siurblio velenų švarumą reikės užmesti gal kartą per mėnesį. Su didesniu plaukų kiekiu padėtis gal būtų ne tokia optimistiška, bet dar viena labai gera „Roomba“ siurblių savybė yra velenai, nuo kurių plaukus nubraukti – vienas malonumas, nes ant jų nėra jokių šoninių žiedų, kurie tam trukdytų. O šiukšlių surinkimo kolonėlėje yra labiau standartiniams siurbliams būdingas šiukšlių maišas, kurį, priklausomai nuo namie atsirandančių nešvarumų kiekio, reikėtų pakeisti kas 2–4 mėnesius. Taigi, eksploatacinė šio roboto priežiūra yra fantastiškai patogi ir rūpesčius sumažina iki minimumo. Dėl tos pačios priežasties net nekreipiau dėmesio į gana mažą siurblio vidinį rezervuarą ir jo išpurtymo nepatogumą. Tai tiesiog nėra svarbu.
Visai kitas reikalas yra plaunančioji „Braava“. Šis siurblys yra su maždaug puslitrio talpos vandens rezervuaru ir keičiamomis šluostėmis. O tai jau savaime sukuria tam tikrus priežiūros reikalavimus. Pirma – rezervuarą reikės papildyti kasdien. Na, mažiausiai kas antrą dieną (žinoma, ir priklausomai nuo valomos patalpos dydžio, bet kalba eina apie tipinį 3 kambarių butą). Antra – jeigu po plovimo paliksite nekeistą, neišplautą ir neišdžiovintą šluostę, drėgmė ir namų šiluma sudarys puikiausias sąlygas smirdinčios mazgotės gimimui.
Deja, tokios yra tingios patirties pamokos. Bet tai nėra koks nors gamybos ar siurblio konstrukcijos trūkumas – tai tiesiog neišvengiama, jeigu šluostės nekeisite. Su bet kokio gamintojo siurbliu. Todėl prie „Braavos“ teks pasilenkti kiekvieną dieną. Gelbsti tai, kad po šiuo siurbliu yra plastikinis padėklas, kuris neleis supūdyti medinių grindų net ir didžiausio tinginio susmardintai mazgotei. Ir tai, kad šio įrenginio standartinėje pakuotėje yra gana solidžios vienkartinių ir daugkartinių šluosčių atsargos – beje, priklausomai nuo to, kokia šluostė prisegama, ir pats siurblys reguliuos išpurškiamo vandens kiekį, kas yra ganėtinai gudru.
Teorija
O turint abiejų siurblių tandemą teoriškai turėtų būti gaunamas labai neprastas rezultatas: siurblys kokybiškai surenka dulkes ir kitus sausuosius nešvarumus, o jau tada plovėjas pervažiuoja per tas pačias grindis ir nuplauna visus prilipusius nešvarumus, bakterijas ir kitus su namų švara nesuderinamus dalykus. Esminis žodis ankstesniame sakinyje – teoriškai.
Abiejų siurblių valdymo programėlė suteikia labai smagių galimybių: joje galima nurodyti, kad plovėjas į darbą išvažiuotų iškart po to, kai siurbėjas savo darbą baigia. Teoriškai veikia, praktiškai teko susidurti su keista situacija, kai po programinio nurodymo dirbti pakaitomis pamačiau, kai abu siurbliai iš savo stočių išrieda ir dirbti pradeda vienu metu. Chaosas ir balaganas, kurį pats sukūriau tada, kai darbų grafike abiem įrenginiams nurodžiau pradėti darbą 11:00 ryte, nors kartu valymo režime nurodžiau, kad „šlapią valymą pradėti po sauso“. Manau, čia gamintojas galėtų jau įdėti savo proto ir „Braava“ grafiką pagal nurodytą darbo laiką vertinti kaip mažesnį prioritetą, nei nurodymą „grindis plauti po siurbimo“.
Reikėtų paminėti ir „žvalgybos“ funkciją: pirmomis dienomis po naujųjų elektroninių augintinių įkurdinimo jiems skirtose vietose vyksta apsiuostymas namie – „Roomba“ siurbliui galima nurodyti tik žvalgytis, skenuoti aplinką, įvertinti, kas, kur ir kaip namie išdėstyta.
Pagal surinktus duomenis yra sudaromas namų žemėlapis, kuriame pati programėlė geba atskirti vietas, kuriose iš kambario patenkama į koridorių ar kur prasideda vonia. Ir todėl galima, pavyzdžiui, būnant darbe ir patapšnojus telefoną nuotoliniu būdu išvalyti grindis tik svetainėje. O taip pat galima išskirti „raudonąsias“, nevalomas zonas – ten, kur yra laidų šabakštynas, kur kyla pavojus paspringti batraiščiais, kur ant grindų surinkinėjama dėlionė ar panašiai. Vienu žodžiu, teorinė navigacija taip pat įvertinama pačiais aukščiausiais balais.
Praktika
Bet su pirmosiomis problemomis susiduriama tada, kai navigacija tampa nebe teorine, o praktine. Neskaičiuosiu tų savo aplaidumo klaidų, kai buvo palikti palaidi batraiščiai ar katinų žaislai, tapę neįveikiamais spąstais siurbliui – tai jau yra ne siurblio, o šeimininko auklėjimo klaidos. Bet sunku suprasti tokius dalykus, kai siurblys randamas sustojęs visiškai atviroje vietoje, su ne mažiau nei keliomis dešimtimis centimetrų judėjimo laisvės bet kuria kryptimi.
Tokia situacija per dvi savaites pasitaikė du kartus. Galbūt šias bėdas reikėtų „nurašyti“ dėl nepakankamai užtikrinto valomos teritorijos žemėlapio įsisavinimo? Sunku pasakyti ir atrasti abiejų strigimų bendrąjį vardiklį. Bet siurblį galima pagirti už tai, kad jis gana užtikrintai įveikia maždaug 2 cm aukščio kliūtis, paliktas ant grindų. Gali pasisukioti vietoje, nerangiai pasitampyti, bet kliūtis įveikia.
Kiek liūdniau yra su „Braava“. Gamintojo atstovas nurodė, kad jis įveikia ne aukštesnes nei 5 milimetrų aukščio kliūtis. Ir tai jau yra gana nesmagu. Jeigu vieną kambarį nuo kito skiria neaukšti slenkstukai, nenustebkite, jeigu šlapias grindų plovimas ir apsiribos valymu tarp slenkstukų toje zonoje, kur padėtas siurblys. Ir tai jau yra gana sunkiai toleruojamas trūkumas.
Valymo kokybė
Bene labiausiai per naudojimo laikotarpį sužibėjusi šių robotizuotų valymo priemonių savybė – tai pati valymo kokybė. Atrodytų, grindys švarios, bet siurblys kažkokiu būdu sugeba surinkti gana didelį kiekį dulkių ir plaukų. Tarsi tos dulkės būtų sukuriamos paties siurblio viduje norint palikti gerą įspūdį naudotojui.
Žinoma, taip nėra, todėl įspūdis lieka tikrai geras. Beje, ant kilimo įjungiamas padidintos galios siurbimo režimas – tikriausiai tai ir buvo šaltinis šiukšlių, kurių nerado nei nuolatinis „Xiaomi Roborock“, nei rankiniu siurbliu kartkartėmis išvalanti valytoja (taip, reikia pripažinti, kad be žmogaus pagalbos buto kokybiškai neišvalys joks robotas).
Identiška situacija yra ir su plovimo robotu. Pirmiausia reikia paminėti, kad jo veikimo principas yra dar nematytas – jis vandenį išpurškia ne po savimi, o priešais save. Paleidžia puikiai matomą ir tikrai nemažą balą. Ir paskui save palieka nemenką šlapią šliūžę.
Man tai asocijuojasi su kokybišku grindų plovimu – kai negailima vandens ir kai išplovus grindys dar kurį laiką būna šlapios. Bet stipriausias kokybiško plovimo įrodymas yra šluostės spalva po plovimo ir tai, ką pavyksta iš šluostės išplauti pakišus ją po vandens čiaupu. Fantastika! „Braava“ net redakcijos valytojai, kuri virtuvės grindis plauna (ar bent jau turėtų plauti) kasdien, parodė, kaip reikia dirbti, – šluostė jau gana greitai pakeitė spalvą iš baltos į smarkiai apsiniaukusią.
Ir jeigu „standartinė“ valymo kokybė vartotojo netenkina – arba išvalo nepakankamai gerai, arba vandens neužtenka vienam grindų plovimo seansui – galima labai nesunkiai pareguliuoti darbo režimą programėlėje. Norite, kad abu robotai tą pačią teritoriją valytų dukart? Prašom. Reikia intensyvesnio siurbimo? Ne bėda. Grindys ir taip blizga, todėl užteks tik formalaus valymo? Taip pat nesunku. Padarysite tai greičiau, nei įdėsite savo nuotrauką į instagramą.
Išvados
Abu šiuos robotus atgabenę „iRobot“ atstovai juokais sakė, kad tai yra robotų-siurblių rinkos „aifonai“. Ir tai buvo visai ne juokai. Inžinieriai iš tiesų pagalvojo beveik apie viską. Trūksta tik geresnio „Braava“ pravažumo.
Bet jeigu vertinami ne tik šie siurbliai, bet ir kontekstas – robotų-siurblių rinkos padėtis – darosi gana sunku pateisinti kainą. Taip, konkurentai turi trūkumų, bet tie trūkumai nėra esminiai arba taip sunkiai toleruojami, kad būtų paprasta pateisinti beveik 2000 eurų kainos skirtumą.
Kita vertus, žmonėms, kurie reikalauja pačių aukščiausių kokybės ir švaros standartų bei gali leisti sau užmerkti akis prieš kainą, sunku būtų rekomenduoti geresnę kasdienės namų priežiūros komandą. Na, nebent tikrą, gyvą, senamadišką valytoją.
