Gravitacinės bangos žymi kosmose vykstančius katastrofinius įvykius. Jos randasi susiduriant neutroninėms žvaigždėms ar juodosioms bedugnėms. Tačiau kartais tikrąją priežastį mokslininkams nustatyti būna itin sunku.
Vienu iš šviežiausių anomalių sprogimų laikomas 2020 sausio 14 dienos LIGO ir VIRGO užfiksuotas įvykis. Tik štai jis kilo toje dangaus skliauto dalyje, kur spindi įstabioji Betelgeizė. Kodėl tai svarbu? Tiesiog priešais mus – raudonoji milžinė, bet kuriuo metu galinti sprogti kaip supernova. Ir šis objektas pastaruoju metu vis dažniau stebina neįprastu elgesiu.
Ar šie įvykiai kaip nors susiję? Betelgeizės žvaigžde pagrindinės sekos etapą baigė prieš 1 milijoną metų ir raudonosios supermilžinės statusą išlaiko 40 000 metų. Galiausiai žvaigždė sudegins pakankamai vandenilio, kad jos branduolys kolapsuotų ir ji sprogs kaip supernova.
Neseniai Betelgeizės ryškumas ėmė mažėti. Mokslininkams iškart kilo įtarimas, kad žvaigždė rengiasi sprogti. Žinoma, tiksli data nėra žinoma. Kai kas mano, kad tai įvyks jau visai tuoj, o kiti datą nukelia dar bent 100 000 metų. Visgi ryškumo kitimas pateikia šiokias tokias užuominas.
Ar gali gravitacinės bangos liudyti pasirengimą sprogimui? Svarbu suprasti, kad Betelgeizė priklauso kintamųjų žvaigždžių tipui, ir jos ryškumas kinta tiek periodiškai, tiek ir neperiodiškai. Aptiktų gravitacinių bangų tipas vadinamas sprogimo bangomis. Teoriškai supernova panašias bangas sukurti galėtų, tačiau Betelgeizė ja dar netapo.
Kai kurie mokslininkai spėja, kad Betelgeizė ir aptiktos gravitacinės bangos nieko bendro neturi. Gali būti, kad šis radinys visai nebuvo realus. Šis klausimas jau sukėlė ginčus tarp astrofizikų, tad, tikslus atsakymas dar nežinomas. Tai yra, šalia Betelgeizės ar su ja pačia kažkas vyksta, tačiau kas konkrečiai – nežinome.
Smagu tik, kad netgi sprogusi supernova žemiečius džiugins šviesos šou, tačiau jų gyvenimo niekaip nepakeis. Esame nuo žvaigždės už ~700 šviesmečių, saugiu atstumu nuo bet kokių neigiamų pasekmių.