Iki 400 000 „Tesco“ el. prekybos portalo užsakymų per dieną apdorojantis ir daugiau kaip 4000 kurjerių maršrutus planuojantis įrankis kompanijai jau padėjo penktadaliu sumažinti kuro sąnaudas, padidinti klientų pasitenkinimą ir su esamais ištekliais įvykdyti 5 procentais daugiau užsakymų.
„Tesco“ yra laikoma viena iš elektroninės prekybos pasaulinių pradininkių, į šį sektorių įžengusi dar 1984 m., kuomet keliems šimtams klientų pasiūlė galimybę užsisakyti prekes iš vienos savo parduotuvių per televizoriams skirtą „teletekstą“ primenančią „Videotex“ technologiją. Tiesa, šiems laikams įprastą internetinę el. prekybos ir prekių užsakymo į namus platformą „Tesco“ pradėjo plėtoti nuo 2000 m. Šiuo metu „Tesco“ yra ne tik didžiausia el. komercijos bendrovė JK, bet ir viena didžiausių visame pasaulyje, o jos internetiniai pardavimai Didžiojoje Britanijoje 2018 m. siekė apie 3,7 mlrd. GBP arba apie 10 proc. visų JK ir Airijoje veikiančių parduotuvių apyvartos.
Nors „Tesco“ dar prieš gerą dešimtmetį tapo viena pirmųjų pasaulio kompanijų, sugebėjusių pelningai vystyti kasdienių prekių el. komercijos verslą, prekių pristatymo planavimas ir valdymas bendrovei visuomet buvo viena daugiausiai iššūkių keliančių veiklų. Ankstesnė kompanijos prekių pristatymo platforma netenkino „Tesco“ poreikių: ji „nesusitvarkydavo“ su šimtais tūkstančių kasdienių užsakymų šimtams parduotuvių ar paskirstymo centrų, turėjo nepatogią naudotojo sąsają, neatsižvelgdavo į daugelį svarbių kintamųjų ir nežinomųjų, ir todėl savo „darbą“ atlikdavo nepakankamai efektyviai. Pavyzdžiui, senoji „Tesco“ sistema pirkėjams leisdavo rinktis kone visus įmanomus pristatymo langus ir nevertindavo tokių svarbių veiksnių, kaip jau žinomi užsakymai bei maršrutai, krepšelio dydis ir daugelio kitų – tai reiškė, kad „Tesco“ kurjeriams tekdavo vykdyti nepelningus užsakymus ir važinėti neoptimaliais maršrutais. Tai savo ruožtu neretai lemdavo ir vėlavimus bei klientų nepasitenkinimą.
Dėl šių priežasčių prieš ketvertą metų „Tesco“ pradėjo bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos dirbtinio intelekto bendrove „Satalia“. Bendrovės ėmė plėtoti naujos kartos „Tesco“ pristatymo maršrutų planavimo ir optimizavimo įrankį, kuriuo siekta sutaupyti kurjerių laiko, aptarnauti daugiau klientų, sumažinti taršą, padidinti klientų pasitenkinimą atsižvelgiant į kompanijos verslo logiką bei įstatymų ar JK darbo kodekso reikalavimus, tokius kaip automobilių svoris, kurjerių pertraukos, pamainų trukmė ir kt. Dauguma „Tesco“ projekto komandos narių buvo kauniečiai programinės įrangos kūrėjai, tad „Satalia“ šį projektą drąsiai vadina „lietuvišku“.
Padėjo dirbtinis intelektas
Darius Tumas, „Tesco“ projektą koordinuojantis „Satalia Lithuania“ vyr. programuotojas, pasakoja, kad vienas didžiausių projekto iššūkių buvo milžiniško kiekio faktorių ir kintamųjų apdorojimas. „Tesco“ veikloje užsakymai, kurjerių skaičius, aptarnaujamų parduotuvių, sandėlių ar skirstymo taškų kiekis ne tik skaičiuojami šimtais ar tūkstančiais, bet ir kiekvieną sekundę kinta, todėl „Satalia“ turėjo sukurti ne tik visus šiuos duomenis apdorojančią sistemą, bet ir savaime besimokančius ir į pokyčius be žmogaus įsikišimo reaguojančius algoritmus. Dar vienas iššūkis, pasak D. Tumo, buvo tai, kad pasaulyje turbūt nerasime prekybininko, turinčio idealiai tiksliai ir išsamiai aprašytus savo veiklos procesus – dėl šios priežasties „Satalia“ skyrė daugybę laiko dirbtuvėms su „Tesco“ atstovais (nuo vadovų iki analitikų ir pačių kurjerių) ar net realaus kurjerių darbo stebėjimui ir analizavimui furgone.
„Vien vertinant matematiškai, optimalaus maršruto skaičiavimas yra sudėtinga problema. Egzistuoja daugiau kaip 3,5 mln. kombinacijų vienam kurjeriui aptarnauti 10 skirtingų adresų, padidinkime šį skaičių iki 16–os ir jau gausime 20 trln. galimų maršrutų, kuriuos standartinis procesorius skaičiuotų kone metus. Ir visa tai net nevertina tokių faktorių kaip eismas, orai, verslo ir įstatymų subtilybės, tūkstančiai darbuotojų ir kasdieniai visų šių dedamųjų pokyčiai. Tokios apimties situacija reikalavo visiškai naujų architektūrinių sprendimų ir duomenimis grįstų algoritmų. Daugybės subtilybių negalime viešinti dėl konfidencialumo susitarimų su „Tesco“, tačiau mūsų sprendimo esmė – ir, ko gero, vienintelis būdas užtikrinti tokios apimties sistemos veiklą ir plėtrą – yra dirbtinis intelektas, t.y. platformos gebėjimas savarankiškai analizuoti bei vertinti istorinius ir naujus duomenis bei kaskart savarankiškai įgyvendinti pokyčius ir patobulėti. Tai yra tikrieji „didieji duomenys“, todėl į projektą stipriai įtraukėme savo duomenų mokslininkų komandą“, – pasakoja D. Tumas.
Kaip vieną iš įgyvendintų inovacijų pavyzdžių jis mini dvikryptę realaus laiko „Satalia“ maršrutų planavimo sistemos integraciją su „Tesco“ pirkėjams matomu portalu. Anksčiau „Tesco“ portale užsakymo laikotarpiai (vadinamieji „laiko langai“) buvo pateikiami tik įvertinus apytiksles bei istorines galimybes kurjeriams spėti jas aptarnauti – pasiekus tam tikrą kiekį užklausų konkrečiai valandai, nauji užsakymai nebuvo priimami, o sistema maršrutus planuodavo išvakarėse. Savo ruožtu „Satalia“ kompanijai pasiūlė dinaminį optimizavimo sprendimą: kitos (ir kai kuriais atvejais net tos pačios) dienos maršrutai buvo pradėti planuoti iškart ir koreguojami atsižvelgiant į esamus užsakymus. Tai reiškia, kad vartotojui atėjus į portalą, „Tesco“ sistema jam rodydavo tik tuos pristatymo langus, kurie būdavo komerciškai „naudingi“ įvertinus jau suplanuotą maršrutą, krepšelio dydį ir kitus parametrus. O klientui patvirtinus užsakymą, „Satalia“ sistema atnaujindavo visą dienos pristatymų planą. Visi šie „veiksmai“ dabar vyksta per greičiau nei sekundę ir yra atliekami vidutiniškai bent 100 000 kartų per dieną.
„Džiaugiamės, kad galėjome pritaikyti tiek nuosavus algoritmus, tiek naujausius modelius iš akademinio pasaulio. Visi šie sprendimai lėmė tai, kad „Tesco“ nebeliko „neįgyvendinamų pasiūlymų“ (taigi ir nusivylusių klientų), o kompanijos resursai tapo optimaliai išnaudojami. Bendrovė itin patenkinta ir tuo, kad nauji prekybos ar distribucijos taškai į platformą įtraukiami automatiškai, be papildomo rankų darbo“, – sako D.Tumas.
Plėtros planai
Jau per pirmus kelerius metus „Satalia“ sprendimas „Tesco“ padėjo pasiekti daugelio milijonų vertų sutaupymų ir pergalių: vien 2018 m. dėl optimizuotų maršrutų „Tesco“ kurjeriai išvengė 18 mln. kilometrų kelionių, sutaupė 18 proc. išlaidų degalams bei 5 proc. padidino aptarnaujamų klientų kiekį su esamais ištekliais. Taip pat sistema „Tesco“ leido 19 proc. sumažinti nenumatytų viršvalandžių kiekį, dešimtis kartų sutrumpinti naujų kurjerių mokymų laiką bei 4 proc. padidinti „Tesco“ el. prekybos klientų pasitenkinimo indeksą. Pati platforma pernai laimėjo „Geriausio dirbtinio intelekto produkto transporto ir logistikos sektoriui“ apdovanojimą vienoje svarbiausių pasaulio dirbtinio intelekto konferencijų „Cognition X“, o šiemet buvo nominuota kaip vienas geriausių prekių pristatymo sprendimų „The Delivery Conference“ konferencijoje Londone.
Pati „Satalia“ šį sprendimą laiko vienu iš nuosavo optimizacijos algoritmų rinkinio „Satalia Delivery“ pritaikymų versle ir šiuo metu bendradarbiauja ar bendrauja su daugiau didžiųjų el. komercijos, transporto ir logistikos bendrovių. Taip pat „Satalia“ 2020 m. pradžioje pasirašė sutartį dėl tos pačios dienos pristatymo optimizavimo tyrimų projekto pagal užsienio investuotojams skirtą „Smart FDI“ priemonę – tai lietuviams leis tobulinti algoritmus, skirtus optimizuoti pristatymų planavimą tą pačią dieną ar valandą, įskaitant tokias inovacijas, kaip dinaminę pristatymo kainodarą atsižvelgiant į kurjerių užimtumą bei paklausą.
„Duomenų mokslininkai ir dirbtinio intelekto kūrėjai teigia, kad žmogaus protas geriausiu atveju gali išspręsti problemą su 7 faktoriais ar kintamaisiais. Kai jų turime tūkstančius, skaičiavimus verčiau palikti kompiuteriams. Džiaugiamės, kad galėjome padėti tokiam klientui kaip „Tesco“ pasiekti savo verslo tikslus, tačiau žvelgiame į dar tolimesnę ateitį. Mūsų komandos nuomone, daugelis „Tesco“ projekte padarytų sprendimų ir atradimų galėtų būti pritaikyti optimizuojant ne tik vienos kompanijos, bet ir ištisų miestų transporto ir eismo valdymą, šitaip su esama miestų infrastruktūra sumažinant transporto srautus, sąnaudas bei taršą ir didinant gatvių tinklo pralaidumą“, – sako Domas Janickas, „Satalia Lithuania“ vadovas.
