Dygliakiaulės skirstomos į dvi grupes – senojo ir naujojo pasaulio. Visos jos yra dygliuotos. Dygliai saugo nuo užpuolikų ir šalčio. Štai Šiaurės Amerikoje paplitusios dygliakiaulės turi po maždaug 30 tūkstančių dyglių, kuriuos gali pašiaušti, jei kyla pavojus.
Animaciniuose filmukuose yra tekę matyti, kaip dygliakiaulė iššauna savo dyglius užpuoliko kryptimi. Tai – senos pasakos, neturinčios nieko bendro su realybe. Greičiausiai kadaise žmonės pastebėjo, kaip dygliakiaulės savo dyglius išmeta judindamos uodegą – tie dygliai tikrai silpnai laikosi odoje.
Dygliakiaulių dygliai turi mažus kabliukus, kurie užsikabina už užpuoliko odos, trukdydami dyglį pašalinti. Vietoje iškritusio ar užpuoliko kūne palikto dyglio užauga naujas. Iš tikrųjų, tie dygliai yra ne kas kita, kaip šio graužiko plaukai.
Dygliakiaulių dygliai turi mažus kabliukus, kurie užsikabina už užpuoliko odos, trukdydami dyglį pašalinti. Vietoje iškritusio ar užpuoliko kūne palikto dyglio užauga naujas.
Dygliakiaulių dyglius sudaro storas keratino sluoksnis – šie dygliai tėra modifikuoti plaukai. Taigi, jie iškrenta nesukėlę skausmo. Tiesa, įdomu tai, kad dygliakiaulių dygliai gali padėti numalšinti infekcijas, tik kodėl?
Dygliai pasižymi antibiotikams būdingomis savybėmis. Mokslininkai mano, kad evoliucijos eigoje jos išsivystė tam, kad apsaugotų dygliakiaulę nuo sau sukeltų sužeidimų. Dygliakiaulės įprastai gyvena po vieną, tačiau poravimosi sezono metu neretai sužeidžia viena kitą. Antibakterinės dyglių savybės apsaugo šiuos graužikus nuo infekcijų.
Beje, dygliakiaulės ginasi ne tik dygliais, bet ir kvapu – teigiama, kad jos dvokia kaip sūris ar seniai nesiprausęs žmogus.
