Šie didžiuliai brūkšniniai kodai buvo įrenginėjami tikrai ne prekybos tikslais. Juos 1950 metais pradėto diegti NASA ir karinių oro pajėgų inžinieriai. Kiekvienas brūkšninis kodas tarnavo kaip karinių lėktuvų optinės įrangos, skirtos šnipinėjimui, kalibravimo priemonė.
Jais buvo kalibruojamos net U-2 ir „SR-71 Blackbird“ optinė įranga.
Šių brūkšninių kodų dydis stipriai įvairavo, buvo ir didesnių ir mažesnių pavyzdžių, tačiau tipinis brūkšninis kodas buvo šiek tiek daugiau nei 23 metrų ilgio ir 16 metrų pločio.
Jų konstrukcija visiškai nesudėtinga. Iš esmės tai betoninės aikštelės. Jos buvo statomos visą dešimtmetį iki 1960 metų, o vėliau patobulėjus technologijoms ir pradėjus šnipinėti iš palydovų, nustotos naudoti.
Tačiau niekas nesivargino jų nugriauti. Ypač daug jų išlikę aplink Edwardso oro pajėgų bazę. Tad jei kada nors naršydami tolimiausias pasaulio kerteles per „Google Maps“, vieną tokių kodų aptiksite, nemanykite, jog kažkas nusprendė parduoti dykumą ir todėl pažymėjo ją brūkšniniu kodu.