„PlayStation“ gerbėjai jau buvo pratę įkurdinti palapinių miestelius ir savaitėmis gyventi prie parduotuvių, siekdami tapti vienais pirmųjų pirkėjų. Šiemet to padaryti nepavyks.
„Sony“ skelbia, kad pandemijos sąlygomis nė viena „PlayStation 5“ konsolė starto metu neturėtų būti parduodama „gyvai“ ir jas užsisakyti bus galima tik paštu. Lietuvos prekybininkai čia tegali tik pridurti, kad visos startui numatytos konsolės jau parduotos išankstinių pardavimų etape, tad įsigyti konsolę starto metu gali būti labai sudėtinga.
Mes susisiekėme su „PlayStation“ prašydami pakomentuoti konsolių tiekimo klausimus, tačiau teksto rašymo metu dar nesame gavę atsakymo, jį gavę tekstą papildysime.
Tačiau ar verta išvis sukti galvą dėl to, ar pavyks įsigyti konsolę? 15min gavo galimybę ištestuoti naująjį įrenginį namų sąlygomis ir jau dabar galime užbėgti už akių atsakydami į šį klausimą. Yra mažiausiai dvi grupės žmonių, kurioms verta.
Visų pirma – tai „PlayStation“ fanai. Jei esate vienas jų, faktas, „PlayStation 5“ nenuvils. Na, o antroji žmonių grupė – tai tie, kurie dairosi pirmosios konsolės gyvenime. Nelygu, ar perkate eskapizmui, ar vakarėliams, ar šeimai — „PlayStation 5“ taps fantastišku gidu į žaidimų pasaulį. Nemeluoju. Ko nemokate – išmokys, ko nesuprantate – paaiškins, o dar ir nuotaikingą egzaminą visiems įsivaizduojamiems žaidėjo įgūdžiams pasiūlys! Čia jau nekalbant apie fantastišką ir visiškai nemokamą iškiliausių žaidimų kolekciją...
Dailus baldas ar vis tik?..
Tačiau dalintis įspūdžiais norėtųsi tokia pat seka, kaip jie buvo patirti, tad aš per daug nuskubėjau. Grįžkime prie tos akimirkos, kai nekantraujančiomis rankomis lupome įrenginį iš dėžės. „Sony“, kaip jau tapo įprasta, konsolę pakuoja į dvigubą dėžę, kurios išorinis prekinis sluoksnis yra toks trapus, kad retas mūsų ją išsitrauks neįplėšęs kokio kampo, tad jei esate vieni tų, kurie mėgsta saugoti pakuotes, teks šiek tiek pasistengti.
Visos mintys apie pakuotes išnyksta įveikus ir antrąją dėžę bei pirmąsyk palietus įrenginį. Jau traukiant konsolę iš dėžės apninka keistas jausmas, kad akimirka, pati savaime, labiau primena tuos momentus, kai iš dėžės trauki naują kompiuterį, o ne žaidimų konsolę. „PlayStation 5“ yra didelis įrenginys. Tiek didelis, kad iki šiol nepadoriai didele laikyta „PlayStation 4 PRO“ konsolė greta naujosios atrodo kukli ir maža.
Matmenys nėra vienintelis midi kompiuterio korpusą primenantis dalykas, nes konsolė sveria keturis su puse kilo! Vos ne dvigubai sunkiau nei pirmtakė, beveik tiek pat, kiek mandresniame korpuse surinktas asmeninis žaidimų kompiuteris. Taigi, tenka konstatuoti faktą, kad galios ir funkcionalumo vardan „Sony“ nutarė atsisakyti kai kurių tradicinių privalumų, o būtent fakto, kad konsolės užima mažiau vietos, o jų nepretenzinga išvaizda yra lengvai suderinama tiek su vaikų kambario, tiek su svetainės interjeru. Blogiausiu atveju dauguma senos kartos konsolių galėjo būti paslėptos kokioje lentynoje ar vėdinamoje spintelėje po televizoriumi, ką su PS5 padaryti bus labai sunku.
Greičiausiai atsižvelgdami būtent į tai „Sony“ dizaineriai nutarė eiti va bank ir naujam įrenginiui suteikti gana neutralią, bet tuo pat metu šiek tiek pretenzingą išvaizdą. Grynai tam, kad kai pagaliau rasite vietą, kur laikysite šį įrenginį, jis atrodys labai mistiškai ir dailiai. Jei pastatysite ant žemės, atrodys kaip prabangus šilto oro pečiukas, jei ant spintelės, kaip išmani naktinė lempa, jei darbo kambaryje — kaip išskirtinio dizaino asmeninio kompiuterio korpusas.
Šiaip, nors man asmeniškai naujoji konsolė kaip daiktas nepatinka būtent dėl to, kad sunku rasti jai vietą greta namuose jau esančios įrangos, bet norisi ir pagirti dizainerius už praktiškumą ir drąsą. Matote, naujoji konsolės forma dėl jos šonus dengiančių baltų kosmetinių skydų įgyja papildomos erdvės oro judėjimui. Tie skydai yra ir papildomas ortakis, ir garantija, kad grūsdami konsolę į kokią spintelę neužkišite jos aušinimo kanalų, o gaubtas paviršius reiškia, kad net ir norėdami ant jos nepadėsite kitų konsolių, žaidimų diskų ar vazų su gėlėmis. „PlayStation 5“, kaip daiktas, nori būti paliktas vienatvėje. Kuo toliau nuo kitų daiktų stovės, tuo dailiau žiūrėsis.
Kuo ilgiau aš į ją tokią vienišą žiūrėjau, tuo labiau man atrodo, kad dizaineriai padarė viską, ką galėjo tokiomis sąlygomis, kokiomis turėjo dirbti. Įrenginio gabaritai ir formos, kaip ir metų metus „Sony“ laboratorijose kurtas skystas metalas, yra sprendimai, kurti siekiant užtikrinti kokybišką įrenginio aušinimą.
Jei užmesite akį į tai, kaip „Sony“ išardo savo įrenginį (video rasite teksto pabaigoje), pamatysite, kad viduje daugiausia vietos užima sprendimai, skirti būtent šilumos ir triukšmo mažinimui (įskaitant ir tam skirtas tuščias erdves). Tiesa, testo metu užkaitinti konsolės tiek, kad jos skleidžiama šiluma primintų pečiuką, mums nepavyko, tad labai tikėtina, kad šie sprendimai yra skirti ateičiai. Su „PlayStation 4“ žaidimais ar naujuoju „PlayStation 5“ konsolei skirtu žaidimu „Spider Man: Miles Morales“ įrenginys susidoroja puikiai – nekaista ir veikia kone be garso.
Renkatės pirmąją konsolę gyvenime? Gali būti, kad radote tobulą variantą!
Vos įjungę „PlayStation 5“ suprasite, kad kurdami naujos kartos įrenginį „Sony“ pasitelkė beveik visas per gyvenimą išmoktas pamokas. Viena tų pamokų – šių dienų žaidėjai kitokie nei anksčiau. Žaidėjų ratas plečiasi itin greitai, prieš dešimtmetį ar seniau žaidėjai buvo labai specifinė padermė, kuri viską žinojo, viską mokėjo ir viską norėjo daryti pati, o šių dienų žaidėjai jau yra labiau įvairūs. Tai ir nuo darbų ar rutinos bėgantys profesionalai, ir šeimos, ir tie patys guvūs paaugliai, jau atradę žaidimų pasaulį išmaniuosiuose įrenginiuose, bet dar neturintys sistemos jiems žaisti.
Žinia, konsolėse diegiami socialinio bendravimo įrankiai ir seniau buvo puikūs, bet dabar ištobulinti tiek, kad savo funkcionalumu ir lankstumu konsolė žaidėjui suteikia viską, ko gali norėti: pradedant draugų sąrašais ir pokalbių bei bendro žaismo „kambariais“, baigiant puikiais žaidimų filmavimo ir transliacijos įrankiais. Akivaizdu, kad „Sony“ tikisi daugybės naujų žaidėjų ir, norėdami užtikrinti ilgalaikį romaną su kiekvienu jų, tikrai negailėjo pastangų ir talento.
Pradėkime nuo to, kad su naujuoju įrenginiu nemokamai gausite ir „Astro‘s Playroom“. Iš esmės tai labai šaunus žaidimas pats savaime, jam net būtų galima labai ilgą ir teigiamą apžvalgą parašyt, bet taupydamas visų mūsų laiką tepasakysiu tiek — tai įdomus, nuotaikingas ir vertas pereiti žaidimas.
Svarbiausia čia tai, kad žaidimas geba ir nustebinti, ir nudžiuginti, ir prajuokinti, ir nostalgijos ašarą išspausti, nors jo vienintelė funkcija — indoktrinuoti naujus žaidėjus. Indoktrinacija vyksta žaismo principu, kai įveikdami vis naujus žaidimo iššūkius jus ne tik susipažįstate su konsolės, vartotojo sąsajos ar pultelio funkcionalumu, bet ir išbandote dažniausiai sutinkamus žaidimų mechanikų elementus.
Judėjimas erdvėje, sprintas, dvigubas šuolis, veikėjo sklendimas oru, muštynės ar veiksmų precizika – su mažuoju Astro išbandysite ir suprasite viską. Žodžiu, jei anksčiau nesate žaidę konsolinių žaidimų ar turėję rankose pultelio, tai valanda su Astro pašalins šią išsilavinimo spragą. Įveikę šį žaidimą be vargo įveiksite ir bet kurį kitą nuotykių ar veiksmo/nuotykių žaidimą, o dar ir apie unikalias pultelio funkcijas sužinosite.
Galiausiai, net patys nustatymų vedliai dabar sukurti taip, kad padėtų. Pavyzdžiui, įjungę konsolę ir prisijungę prie interneto iškart būsite paklausti, kokių potyrių norėsite tinkle. Pagal jūsų atsakymą konsolė nutars kiek informacijos ir kada jums rodyti. Tarkime, jei atsakysite, kad esate „Solo and Focused“ žaidėjas, konsolė pagal nutylėjimą jūsų draugams rodys, kad esate neprisijungęs ir žaidimo metu neblaškys jūsų pranešimais.
Panašus požiūris matomas ir vertinant žaidimų grafikos nustatymus. Pavyzdžiui, žaidžiant „Spider Man“, konsolė pasiūlo rinktis vieną iš dviejų vaizdo režimų, vietoj kapstymosi specialiuose nustatymuose. Našumo režimas („Performance Mode“) atkurs žaidimą 60 kadrų per sekundę, 4K raiškoje. Tačiau šiame režime bus išjungtos resursams reiklios grafikos nuostatos, tarp kurių ir „ray-tracing“. „Fidelity“ režime žaidimas atsiskleis visu savo grožiu, toje pat 4K skiriamojoje geboje, bet su perpus mažesniu kadrų kaitos greičiu.
Tikras naujos kartos įrenginys
Ir jei naujam baldui namuose aš turiu tik atsargius komplimentus, tai prie to baldo pridedamam pultui norėčiau pastatyti paminklą. Aš labai rimtai. Naujasis su „PlayStation 5“ konsole atvykstantis „DualSense“ pultelis ir yra ta tikroji naujos kartos žaismo revoliucija.
Iš pirmo žvilgsnio, tiesa, naujasis pultas nedaug skiriasi nuo pirmtako. Nors stebint nuotraukas atrodo, kad pulto profilis artėja prie XBOX standartų, realybėje tas suartėjimas ne tiek ir pastebimas. Jei rankos yra pratę prie „PlayStation“ pulto, naujasis į delną atguls kaip ten buvęs. „DualSense“ taip pat yra vos sunkesnis ir vos platesnis nei pirmtakas.
Papildomas plotas čia buvo reikalingas dėl didesnės erdvės lietimui jautriam paviršiui. Lietimui jautri erdvė ir mygtukas yra nueinančios kartos sprendimas, kuris nors pradžioje buvo naudojamas vangiai, į kartos pabaigą buvo pamėgtas ir išnaudotas daugelio žaidimų kūrėjų. Kai kur jis atliko tradicinę pasirinkimų ar žemėlapio atidarymo funkciją, tačiau vis daugiau žaidimų išnaudojo ir kitas galimybes, kaip kad pavyzdžiui papildomų komandų įvedimas pirštu atliekant tam tikrus judesius ar braižant specialius simbolius. Akivaizdu, kad kūrėjų dėmesys šiam mygtukui buvo pakankamas, tad dabar jis didesnis ir patogesnis. Naujajame „Spider Man“ žaidime, pavyzdžiui, paprastais piršto gestais į kairę ar dešinę iškviečiamas mobilus telefonas, kuriame galima greitai peržiūrėti siūlomas šalutines misijas.
Galiausiai, kalbant apie pultelio dydį ir formą belieka paminėti tai, kad kiek labiau įstrižos ir vos platesnės jo rankenos ne tik tvirtai ir kietai įsodina pultelį į delnus, bet ir paverčia mentės mygtukus patogesniais. Tiek pasiekti, tiek spausti ar įspausti, jei veiksmui atlikti nereikalinga visa įspaudimo jėga.
Priminsiu, kad mentėje montuojami L2 ir R2 mygtukai tiksliai perteikia įspaudimo gylį, tad jei žaidžiate vairavimo žaidimus spausdami mygtuką gazuosite tiek, kiek giliai jį įspausite. Naujame pultelyje šis mygtukas, beje, vos standesnis nei ankstesnėje versijoje, tad ir be papildomų kūrėjų veiksmų tai suteiks daugiau tikslumo žaidimuose. Bet! Tie patys L2 ir R2 mygtukai dabar pasižymi dar viena naujove – jų standumas ir pasipriešinimas galės kisti žaidimo metu, priklausomai nuo žaidimo ypatybių.
Kiti mygtukai, neskaitant dizaino, galima sakyti, nepakitę. Tiesiog maigant pultą rankose susidaro įspūdis, kad tradiciniai veiksmo mygtukai yra kiek kietesni ir kiek žemesnio profilio nei buvo, tačiau žaidžiant apie tai paprasčiausiai pamiršti, viskas atrodo įprasta, nė nepaisant to, kad tarp veiksmo mygtukų esantys tarpai pastebimai padidėjo.
Vienintelis tikrai vertingas ir naujas mygtukas – mažas ir tamsoje šviečiantis „mute“, kurį paspaudę išjungsite savo balsą. Na žinote, tam atvejui, jei vos susijungus su draugais į „Fortnite“ mačą į kambarį įsiveržia apie pažymius norintys pasikalbėti tėvai.
Pakalbėkime apie porno
Žinoma, visu savo grožiu „DualSense“ atsiskleidžia būtent žaidžiant „Astro‘s Playroom“, kuris sukurtas taip, it siektų atskleisti giliausias naujojo pulto paslaptis. Ir nors žaidimas demonstruoja dešimtis įdomių funkcijų ar keistų jų išnaudojimo scenarijų (sukelti vėją tiesiog pučiant orą į pultą. Pats tas pandemijos įkarščiui!), aš noriu sutelkti dėmesį į vibracijas. Ta prasme rimtai, tai vibracijos, kurių šiam pultui pavydėtų ne tik visi kiti pultai, bet ir kiti žmonijai žinomi vibruojantys įrenginiai bei Viktoras.
Kai mano valdomas robotukas Astro, savo nerangiomis kojelėmis pirmąsyk įklampojo į molį, aš, kovodamas su ta klampyne, pirmąsyk pagalvojau, kad kažkas čia ne taip. Kas buvo ne taip? Ogi tai, kad aš išties jaučiausi lyg klampočiau per molį. Švelnių vibracijų, žaidimo sukuriamo pasipriešinimo ir vaizdo bei garso derinys sukūrė tokią klampią iliuziją, kad visą jos klampumą, atrodė, išjauti savo kūnu.
Toliau tik smagiau. Ta akimirka, kai mano rankos pavargo kovoti su priešpriešiniu vėju ar tas momentas, kai iš dangaus pasipylė lietus... „Tai yra porno“ — pamenu ištariau balsu suvokęs, kad jaučiu kiekvieną lietaus lašą. Taip jutau juos delnuose, bet ne tik. Ant pakaušio irgi. Keliaujant lygiu toliau pasipylė kruša, o kad ji intensyvesnė ir lyja kietais ledo gabaliukais galėjau pasakyt ir nežiūrėdamas į ekraną, viskas buvo jaučiama ne delnais, o kūnu.
Faktas, tokias vibracijas pasiūlys ne kiekvienas žaidimas, mat šiuo atveju pulteliui aktyviai talkino visi žaismo elementai – vaizdas, garsas, veikėjo elgsena ir emocijos. Ne kiekvienas kūrėjas turės pinigų, laiko ar talento tokiam rezultatui pasiekti, bet man jau drėksta delnai galvojant apie aukštos kokybės siaubo ar veiksmo žaidimus bei potyrius, kuriuos su jais kūrėjai atneš į naująjį „DualSense“. IT ratuose yra populiarus anekdotas (paremtas tikrais įvykiais), kad jei kažkokią technologiją pamėgsta pornografijos kūrėjai, jos ateitis — šviesi. Aš nekirsčiau lažybų, bet manau, kad „DualSense“, kaip fetišas, tam tikrose vaizdo transliavimo tarnybose yra neišvengiamas.
Taigi, nors naujasis pultelis yra ta naujos konsolės savybė, apie kurią norėčiau kalbėti neužsičiaupdamas, teisybės dėlei turiu pasikartoti. Kas kartą, kai kuriami naujos kartos žaidimų įrenginiai, jų kūrėjai ieško būdų plėsti žaismo ribas ir pojūčius. Kiekviena karta turėjo savo išskirtinių savybių nuo šokių kilimėlių ir šviesos ginklų iki ypač išmanių „Kinect“ ar virtualios realybės įrenginių. Bėda ta, kad beveik visos tos naujovės, pristatytos kūrėjo, veikia puikiai ir įkvepia svajoti, tačiau realybė paprastai priklauso nuo kitų kūrėjų požiūrio. Jei žaidimų kūrėjai imasi mokytis ir išnaudoti naujuosius elementus – jie prigyja ir atsikleidžia, jei ne — tuomet ne.
Toks pat išbandymas laukia ir „DualSense“ pulto, tačiau dabar aš galiu bent patvirtinti, kad „Sony“ dėl savo sėkmės padarė viską. Sukūrė fenomenalų pultelį, su savybėmis, tiesiog būtinomis naujai kartai. Kai vertiname žaidimo suteikiamus pojūčius, vis sunkiau yra nustebinti kažką vien 8K vaizdu ekrane. Šiais laikais žmonės ieško unikalumo ir daugybinių potyrių ne tik akims, bet visam kūnui. Tad greta pultelio sukurtas ir „Astro‘s Playroom“ žaidimas, kuris preciziško išpildymo dėka tikrai sužavės naujų potyrių ištroškusius žaidėjus bei, tikiuosi, įkvėps kitus žaidimų kūrėjus pamėginti tai atkartoti.
Dėmesys žaidėjui ir jo pomėgiams
Atnaujinta ir įrenginio vartotojo sąsaja. Na čia vėlgi, visų pirma į akis krenta nepriekaištingas dizainas. Naujoji vartotojo sąsaja išlaikė seną struktūrą, tačiau dabar ji pritaikyta moderniems ekranams. Atrodytų, dizaineriai negalėjo atsidžiaugti faktu, kad šią konsolę visų pirma rinksis 4K ar didesnę raišką turinčių ekranų savininkai ir naujasis įrenginio meniu buvo kuriamas būtent jiems. Šriftų plonumas ir spalvų šaltumas, detalių smulkumas ir santūrus minimalizmas liudija apie konsolės kūrėjų ilgesį jaustis laisvai ir nesukti galvos dėl žmonių su mažais ar mažesnės raiškos ekranais.
Panašumai su senąja vartotojo sąsaja baigiasi pasileidus žaidimą. Tai, beje, nutiks labai greitai. Naujasis „Spider Man: Miles Morales“ naujosios SSD atminties dėka yra įkraunamas per keletą sekundžių. Noriu pasakyti, jei konsolę išjungėte (neužmigdėte), o kitą dieną ją įjungiate. Nuo šaltos konsolės iki tos vietos kur žaidimą baigėte vakar, nusigausite per nepilnas dešimt sekundžių.
PS4 konsolei skirtas „The Withcer III“ (kuris ten krovėsi amžinybę) čia irgi įkraunamas labai greitai. Ne taip greitai kaip Žmogus Voras, bet jam vis tiek pakaks niolikos sekundžių, vietoj kelių buvusių minučių. Tai tiesiog neįtikėtinas pojūtis. Nieko nelaukti. Įjungti įrenginį ir... žaisti!
Taigi, labai greitai įkrovę ilgai lauktą žaidimą pradedate žaisti ir spaudžiate PS mygtuką, kuris tradiciškai turėtų jūs grąžinti į namų ekraną. Dabar taip nebus. Vietoj to ekrano apačioje išvysite minimalistinę įrankių juostą, kurioje galėsite pasirinkti, ką norite veikti. Peržiūrėti kūrėjų paliktą pagalbinę medžiagą, paskambinti draugui, pasitikrinti ką papildomai galite veikti įjungtame žaidime, pradėti vaizdo transliaciją, pakeisti garso nustatymus, išjungti konsolę, grįžti į pagrindinį meniu ir t.t. Taip pat netruksite pastebėti, kad naujos kartos žaidimuose leidžiama naudoti unikalius grafinius elementus, tad žaidimo metu konsolė neretai atrodys ir elgsis taip, lyg tam vienam žaidimui ir buvo sukurta. Labai malonūs akcentai, privalau pastebėti.
Galiausiai labai svarbu paminėti, kad tie, kurie mėgsta įrašinėti savo žaidimo akimirkas, dabar galės tai daryti daug lanksčiau. Konsolė gali išsaugoti iki valandos trukmės vaizdo klipus, tačiau žaidėjui siūlomos kelios (paskutinės 5min, 15min ir t.t.) parinktys – sprendimas kurio reikėjo dar anoje kartoje.
Žaidžia visi!
Baigdamas tiesiog prisiminsiu „GameOn“ metu vykusią konferenciją kurioje apie savo žaidimų pomėgius kalbėdavo žaidimų kūrėjai ir žinomi Lietuvos žmonės. Tos konferencijos pavadinimas buvo „Žaidžia visi!“, o jos tikslas buvo atskleisti ne tik žaidimų pasaulių, bet ir žaidėjų bendruomenės gylį, grožį ir įvairovę.
Žaidimų pasaulis jo gerbėjus žavi todėl, kad (beveik) visi žaidimuose gali būti tuo, kuo nori būti. Seniau šį teiginį turėjome priimti su krislu druskos, nes, nors žaidimai ir yra atviri visiems, žaidimų įranga ar jų savybių nustatymai toli gražu tiko ne kiekvienam. Žaidimų įrenginiai, taip pat jų valdymo schemos, bei atgalinis ryšys dažnai buvo nepasiekiami ar per sudėtingi žmonėms su negalia ar nepakankamais žaismo įgūdžiais.
Pastaruosius kelerius metus daugybė žaidimų ar žaidimų įrangos kūrėjų pradėjo skirti išskirtinį dėmesį žaidimų nustatymams ir jų įvairovei siekiant supaprastinti ir atverti žaidimų pasaulį tiems, kam jis buvo nepasiekiamas. Šių procesų lyderiais pavadinčiau ir „Apple“ ir „Sony“, mat abi bendrovės pastaruoju metu aktyviai investuoja į sprendimus, kurie atvertų žaidimus žmonėms su regos ar klausos negalia, aktyviai skatina naudoti disleksinius šriftus, bei papildomas spalvų paletes, balso vertimo tekstu ar teksto vertimo balsu įrankius, bei kitas savybes.
Šių metų megahitas „The Last of Us: Part 2“ pasižymėjo kone plačiausia tokių sprendimų palete, kurių dalis išsiveržė už tradicinių nustatymų ribų ir koreguoja patį žaismą. Ir tai labai kilnūs sprendimai, mat turime suprasti, daugybė naujų žaidėjų reiškia milžinišką įgūdžių prarają tarp patyrusio žaidėjo ir naujoko.
Siužetiniame žaidime tai reiškia, kad žaidimo balansas tampa rimtu iššūkiu: jei nuotykis paprastas ir įveikiamas kiekvienam, patyrę žaidėjai nuobodžiaus. O jei sukursi iššūki, dalis naujokų pasiduos jau pirmomis akimirkomis, nes žaidimas paprasčiausiai reikalaus per daug. Taigi, sprendimai kurie kompensuoja patirties stoką buvo naudoti ne tik TLOU2 žaidime, bet ir kituose „Sony“ studijų žaidimuose.
Tai buvo sprendimai kurie leido pakeisti ar panaikinti kai kurias erzinančias ir chirurginio tikslumo reikalaujančias žaidimo mechanikas, tuo pat metu nekeičiant bendro žaidimo sudėtingumo lygio. Apie tai kalbama mažai, bet tai svarbi inovacija, o „PlayStation 4“ vartotojo sąsaja kurta vadovaujantis tuo pačiu principu ir vertybėmis.
Mes galime ne tik pritaikyti pačią konsolę savo reikmėms, bei paprašyti jos pagalbos, ten kur jaučiamės susidūrę su iššūkiu, bet ir žaisdami jusime, kad visi patarimai ir priemonės, kurie padės kovoti su frustracija, yra čia pat, po ranka. Galite pamiršti dienas, kai žaidimo metu kažkur užstrigę traukiate telefoną ir ieškote pagalbos. Nuo šiol tai darysite tiesiog žaisdami, tame pat ekrane, naudodami tą patį pultelį.
Jei norite detaliai susipažinti su „PS5“ UX/UI sprendimais, žiūrėkite šį kūrėjų parengtą videoįrašą:
O kas viduje?
Rašydamas šį tekstą tyčia nutariau nevarginti jūsų techninėmis detalėmis ar aprašinėti taktinių dažnių ir teraflopų. Tai svarbūs popieriniai duomenys, bet konsolės vertę, populiarumą ar praktiškumą nulemia ne jie. Žaidimų konsolė yra ir įrenginys, ir paslauga, tad jo sėkmė priklauso nuo to, kaip šios dvi savybės sugyvena tarpusavyje.
„Sony“, atrakindama ir nemokamai dalindama savo kultinių žaidimų kolekcijas, siunčia ir daugiau signalų, kad žaidimai, jų kokybė ir išskirtinumas liks viena esminių ir atraminių kompanijos politikos krypčių. Nuo šiol kiekviena „Sony“ studija net unifikuotą „Sony Studios“ vinjetę naudoja.
„PlayStation 5“ jau nebėra įrenginys žaidėjui, ar gerbėjui. Tai atvira ir elegantiška konsolė bet kokiam žaidėjo tipui ir toliau išsiskirianti žaidimų bibliotekos ir žaismo potyrių įvairove. Tiek žanrine, tiek menine. Būtent tai leidžia manyti, kad „PlayStation 5“ laukia sėkmė. Aš nesiimsiu prognozuoti pergalių naujosios kartos kare, aš tik sakau, kad, mano galva, tiek „Sony“, tiek jos konsolę pasirinkę žaidėjai dienos pabaigoje bus patenkinti savo pasirinkimais.
Vis tik, jei dar nežinote kokie ten viduriai ir norite tai sužinoti, palieku jus su oficialiu „PlayStation 5“ išardymo video. Trumpas, kokybiškas ir be proto informatyvus, tereikia įsijungti angliškus titrus.
Beje, atkreipkite dėmesį į BR diskų skaitytuvą. Atskiras metalinis korpusas, paminkštinimai ir amortizatoriai – viskas, kad tik jis sukdamasis neburgztų. O burzgia. Labai rimtai burzgia ir tai erzina, kai pats konsolės darbas itin tylus. Tad, galvodami apie žaidimų pirkimą, galvokite apie skaitmenines jų versijas, vardan gamtos, vardan tylos, vardan ramaus šeimos miego, kol jūs atsiduodate magiškų vibracijų ir žaismo globai.
PS5 sausai, glaustai
- Starto data: 2020 11 19
- Numatoma kaina: 399 EUR (be diskų skaitytuvo), 499 EUR (su diskų skaitytuvu)
- Atgalinis suderinamumas: suderinama su dalimi senesnėms konsolėms skirtų žaidimų.
Techniniai duomenys:
- Centrinis Procesorius: „AMD Zen 2“ pagrindu sukurtas, 8 branduolių, 3.5 GHz taktinio dažnio procesorius.
- Grafika: 10.28 TFLOP’o, 2.23 GHz taktinis dažnis, unikali RDNA 2 architektūra.
- Operacinė Atmintis: 16 GB GDDR6 / 256-bit, 448 GB/s pralaidumas
- Duomenų talpykla: 825 GB (iš jų 667.2 GB žaidėjo reikmėms) SSD atminties, su specialiu atminties lustų valdikliu. Konsolėje numatyta galimybė padidinti atmintį įsigyjant papildomą lustą. Konsolė taip pat suderinama su išorinėmis kietųjų diskų saugyklomis, tačiau jose galima saugoti tik PS4 žaidimus.
- Optinis įrenginys: 4K UHD Blu-ray
Įrenginį testui suteikė gamintojas.
